Kas yra atbudimas? + požiūrio klausimas

Atbudimas tai yra kančios pabaiga. Budha.

Visą laiką troškau „atbusti“ ar „pasiekti nušvitimą“ bet iš tikrųjų visada save nuo to sulaikydavau nes bijojau to „atbudimo“, manydamas jog tuomet turėsiu atsisakyti „gyvenimo“. Dabar supratau kad taip nėra, atbudimas nėra gyvenimo atsisakymas, tai kaip tik yra leidimas sau gyventi, tai yra priklausomybės pavertimas malonumu. Lygiai kaip alkoholikas yra priklausomas nuo alkoholio ir negali be jo praleisti nei vienos dienos taip ir mes turime priklausomybę materialiam pasauliui ir nematome gyvenimo be materialaus pasaulio, bet argi tai gyvenimas gyventi dėl priklausomybės? Galbūt tą priklausomybę alkoholiui turintis žmogus visą savo gyvenimą taip ir nugyveną vartodamas alkoholį tik dėl to kad jis negali be to gyventi, bet jai jis atsikratytų tos priklausomybės galbūt tik tuomet jis iš tikrųjų galėtų blaiviai pažvelgti į gyvenimą ir pasimėgauti tuo ką iki šiol darė nes buvo nuo to priklausomas ir negalėjo be to gyventi ir pagaliau paragauti to paties dalyko dėl malonumo, o ne dėl priklausomybės. Argi tai netinka ir gyvenimui? Niekas nesako atsisakyk visko ir išeik gyventi į miškus vienas, ne bet atpažink savo priklausomybę ir pradėk pereidinėti iš priklausomybės ir mastymo aš privalau tai daryti nes man to reikia, į malonumą ir mastymą aš tai darysiu nes to noriu, nes man tai patinka o jai nebenorėsiu bet kada liausiuosi. Žinoma daugelis alkoholikų taip save apgaudinėja kas dieną, todėl naudos vien iš tokio mastymo nėra daug todėl mūsų veiksmai turi atitikti mūsų mintis ir tu turi sau įrodyti jog tu priėmei šį sprendimą rimtai. Kaip tu tai sau įrodysi? Na alkoholikas pirma turi praeiti patirtį vadinama detoksifikacija ar išblaivinimu kai kažkurį laiką tu nutrauki ryšius su tau priklausomybę keliančiu veiksniu kol tos priklausomybės visiškai nebeliks, vieni tai daro palaipsniui kiti visgi izoliuojasi save ilgesniam laikui kad tai atkristų stipriai ir skausmingai. Daugelis manau mieliau rinktųsi metodą išeiti iš to palaipsniui ir daugelis taip ir elgiasi ir susiranda savo vaistus užsiiminėja įvairiom praktikom, energetiniu darbu taip toliau ir panašiai. O štai vat Jėzus ir Budha ėjo skausmingu išblaivinimo keliu, vienas 40 dienų badavo dykumoje, kitas praleido kažkiek metų medituodamas po medžiu ir atsisakę savo priklausomybių jie tuomet sugebėjo pažvelgti į gyvenimą blaiviu atbudusio žmogaus žvilgsiu. Na bet nevisi mes jaučiamės ir to pasėkoje tikime jog mes esame gimę su tokiomis savybėmis kad pasiekti tokius rezultatus imantis tokių žvelgiant eilinio žmogaus žvilgsniu drastiškų priemonių, bet jų ir nereikia priimti kaip absoliutaus rodiklio kad jei aš taip negaliu tuomet ir neverta, ne jie atėjo pas mus kad parodyti mums pavyzdį kaip galima evoliucionuoti sąmonės lygyje ir tai nereiškia kad ir mes privalome taip elgtis, bet jai jų parodytas pavyzdys sukėlė bent vieną mintį vieno iš mūsų galvoje jog mes suvokiame kad galbūt ir mes galėtume tai pasiekti sekdami jų pavyzdžiu, tuomet aš skaitau kad jų misija šioje planetoje buvo sėkminga. Žinoma ne vienas iš mūsų trokšta prabudimo čia ir dabar sakydamas juk aš žinau, aš gyvenu čia ir dabar kodėl aš negaliu tiesiog imti ir prabusti šią akimirką, čia reikia suprasti vieną dalyką atbudimas yra laiko reikalaujantis procesas kundalini energija kyla mūsų kūnu po truputį ir to nepaskubinsi kaip kad ir nepaskubinsi augančios gėlės jai tiesiog reikia leisti užsiauginti tvirtą stiebą kuris galėtų atlaikyti žiedą kai šis išsiskleis taip ir mes turime tapti tvirti viduje sudaryti tvirtą taisyklingą energetinę struktūrą kad kai mūsų viršugalvio čakra pražys ir nušvis per visą pasaulį mūsų pamatinė energetinė struktūra galėtų atlaikyti šią šviesa kuri nušvies kelią kitiems. Tad aš pradėjau nuo mažų dalykų, nereikia pulti į vienuolyną ir užsidaryti ten meditacijai 10 metų su tikslu prabusti, žinoma aš ir nestabdau, jai yra toks noras tai pirmyn vienas Lietuvis labai sustiprėjo tokio sprendimo dėka jai esate girdėję apie tokį Kęstutį Marčiulyną, vis tik mano patirtis buvo tokia kad man geriau buvo pradėti nuo 10min meditacijos ar kokio tai kitokio energetinio darbo per dieną kuris vėliau peraugo į tam tikrus suvokimus ir aš pradėjau suprasti kaip tas praktikas galima taikyti kasdienybėje kad galėtum gyventi negriaudamas aplinkui esančio pasaulio ieškodamas sau naudos, bet išmokdamas gyventi taip kad tavo veiksmai kurtų vertę tave supančiam pasauliui. Štai ką labiausiai aš vertinu savo gyvenime kaip viso to energetinio darbo pasekmę t.y. pradėjimą suvokti jog mes galime visiškai laimingai gyventi būdami kūrėjais ir kurdami nuolatos vertę aplink save tuo darydami laimingus kitus bei save, vietoje to kad viską aplinkui griauti ieškant naudos tik sau. Štai ką aš suprantu kaip dvasinę transformaciją bei sąmonės plėtimąsi ir štai ką aš imu kaip rodiklį sau jog aš tikrai evoliucionuoju į savo paties aukštesnės evoliucijos aspektą. 


Požiūrio klausimas

Mano pavartotas pavyzdys su alkoholizmu nėra paremtas mano asmenine patirtimi, todėl šis pavyzdys gali būti klaidinantis ir sukelti tam tikrų jausmų asmenims kurie yra susidūrę su šia patirtimi, tad verčiau pabandykite suvokti ir paanalizuoti tuos kylančius jausmus iš kur jie, kodėl jie kyla ir ką jie reiškia jums ir to pasėkoje pamėginti suprasti kaip stipriai mes esame įtakojami savo požiūrio bei jausmų. Ir tuomet kai jie nurims pamėginti suprasti ką aš norėjau tokiu pavyzdžiu pasakyti vietoje to kad priimti jį tiesiogine prasme remiantis asmeniniu mastymo modeliu kuris yra paremtas jūsų turima patirtimi ypač jai ta patirtis yra neigiama ir pamėginti pažvelgti į visą tai iš visiškai kitokios perspektyvos ne per jausmų bei minčių prizmę, bet su ramuma viduje ir palyginti kaip galima pažvelgti į tą patį dalyką iš dviejų visiškai skirtingų perspektyvų. Aš tokiu būdu daug išmokau ir pasiekiau nemažai suvokimų savo gyvenime. 
Bet visgi kas yra požiūris bei perspektyva? Mano požiūriu tai tėra mūsų asmeninių patirčių bei nusistatytų įsitikinimų kurios mes dažnai priimame iš kitų pasekmė. Tad kiekvienas žmogus tą patį dalyką gali matyti visiškai skirtingai. Vienas gali matyti kažką ir visiškai ramiai į tai reaguoti vis tik kitam tai galbūt sukelia labai stiprius jausmus. Ką gali tai reikšti? mano manymu tai reiškia jog mūsų turimi jausmai vienokiu ar kitokiu klausimu yra tiesiogiai paremti su mūsų pasąmonėje esančiomis asociacijomis su kažkokiomis tai patirtimis susijusiomis su tuo klausimu. Vėlgi ką tai reiškia, mano nuomone, kuri irgi yra paremta Bashar mokymais, tai kad mes jaučiame kažkokius jausmus kažkokiai tai situacijai nėra absoliutas, tai tėra tai kad mes turime savo pasąmonėje įsitikinimą jog pamačius tokią tai situaciją aš privalau jausti tą jausmą su kuriuo aš turiu asociaciją savo pasąmonėje. Gerai ką su tuo daryti? Paprasta tereikia tai suvokti ir paleisti tą įsitikinimą suvokiant jo duotą naudą tau bei padėkojant jam už tai. Skamba paprastai? Pamėginkit. Man tai labai padėjo daugelyje situacijų.


Įkvėptas filmo Inner Worlds Outer Worlds, su savo Aukštesniojo Aš pagalba 2013 03 24 Donatas