Atbudimas Lietuvai
Sugrįžimas
Puslapis skirtas perduoti žinią iš aukštesnių dimensijų Lietuvos, bei viso pasaulio Šviesos kariams.
2015 m. sausio 22 d., ketvirtadienis
Papildymas
Šis puslapis nebebus pildomas, nes savo darbą perkėliau į http://777heartactivation.weebly.com
Deja kol kas tik anglų kalboje. Susitiksime ten.
2014 m. balandžio 4 d., penktadienis
Tarp širdies ir proto
Pirma truputėlį
apie protą. Visi jį puikiai žino, bet ar visi yra susimastę, ką jis daro ir
kaip jis veikia? Protas yra dvilypis. Jame egzistuoja pasirinkimas, jis gali
rinktis šviesą arba tamsą, meilę arba nemeilę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog
protas yra laisvas. Tačiau laisvė yra sudėtingas dalykas, nes turėdami laisvę
prote, mes dažnai turime poreikį rinktis sau ir kitiems kenksmingus dalykus. Kodėl
taip yra? Protui yra visiškai nesvarbu kokiu būdu bus pasiektas rezultatas.
Vienintelis dalykas kuris jį domina, tai yra rezultato pasiekimas. Žinoma,
gerai ištreniruotas protas gali gyventi vien šviesoje ir kurti kartu su šviesa. Renkantis visada šviesą vietoje tamsos,
galima prieiti prie labai pozityvių rezultatų savo bei kitų gyvenimuose. Bet vis tik protas yra ribotas pagal tik savo
turimą informaciją, bei patirtį, ir svarbiausia jam viskas turi būti logiška. Tad
net ir su gerai ištreniruotu protu kūrimas pilnu pajėgumu yra neįmanomas.
Tuomet kyla klausimas, tai ko gi čia trūksta? Ir tuomet į pagalbą ateina
širdis.
Pirma,
paaiškinsiu apie širdį. Nors fizinę širdį mes turime tik vieną, tačiau
energetines širdis mes turime net tris. Pirma yra žemesnioji širdis, kas tėra
aukštesnysis EGO. Tuomet yra besąlyginės meilės širdis t.y. pagrindinė širdis.
Bei trečioji tai beprotiškos meilės širdis. Pirmiausia pakalbėsiu apie
žemesniąją širdį. Dėl šios mūsų dalies kyla daugiausia nesusipratimų mūsų
pasaulyje. Čia kyla visi jausmai, kuriuos galima įžeisti, arba kitaip tariant
sudaužyti kažkam širdį. Nes ši širdis nėra besąlyginė, ji ribota. Šios širdies dėka yra pasakomos galingos
kalbos, kurios užhipnotizuoja milijonus žmonių (pvz. jog iš meilės savo tėvynei
reikia eiti į karą). O jeigu taip nesielgsi, vadinasi tu išduodi savo tėvynę, tu
jos nemyli. Tai yra milžiniškas nesusipratimas, bet žmonės to nežino, tad
reikia tai paaiškinti. Pagrindinė širdis myli be sąlygų. Jei nesvarbu, kas tu
ir ką tu darai, ji tiesiog myli. Tokia meilė tikrai egzistuoja. Ar esate kada
jautę besąlyginę meilę? Tai tokia meilė, kai myli nejausdamas jokių kondicijų. Jei
nesvarbu ar tu esi geras, ar mielas, ar darai tai ko iš tavęs yra tikimasi. Nekondicinė meilė myli
visus, be jokių sąlygų. Jei nesvarbu koks tu, ką tu darai ar ko nedarai. Čia
yra tikra širdis. Tai yra tokia širdis, kuri myli, ji tiesiog myli. Tai yra
tokia širdis kuri neturi jokių kitokių jausmų, kaip tik besąlyginę meilę. Tai
yra tokia meilė, kokią tu pajunti susitikęs su Dievu. Tai yra tokia meilė, kai
tu supranti, jog visi tavo šarvai, bei šydai, kurie saugo tave nuo tavo paties
demonų tampa beprasmiai. Ir tuomet tu supranti, kas yra tikrai tikra, o kas
tebuvo išsigalvota tavo galvoje. Trečioji širdis yra beprotiškos meilės širdis.
Čia irgi yra kiek keistoka situacija, nes į šią širdį dažnai įšoka staiga
įsimylėję žmonės. Tai tokia meilė, kai jos nebegali vadinti besąlygine, o tik
beprotiška. Tuomet esi tokioje ekstazėje, jog tau atrodo, jog ir patį pragarą
perbristum, kad tik pabūtum su tuo žmogum dar akimirką. Ši širdis nors ir labai
galinga, bet šiek tiek ir pavojinga. Nes vedamas šios širdies tu tampi tikrai
beprotis. Tad su šia širdim atsargiai, bet tai tikrai galingas įrankis esantis
mūsų viduje. Dar vienas geras pavyzdys apie šią širdį yra, kai tu esi pasiryžęs
paaukoti net gyvybę savo ar gal net kito, dėl savo mylimo žmogaus, nes protas
čia jau nebemąsto. Kaip ir visur, geriausia yra išlaikyti pusiausvyrą. Taip ir širdyje
reikia rinktis aukso viduriuką, t.y. vidurinę širdį, besąlyginės meilės širdį.
Ir tuomet viskas tampa paprasta ir aišku, nes tu tampi pusiausvyroje su savimi,
o svarbiausia su savo jausmais, bei širdimi. Atradę aukso viduriuką, galite
pradėti naudoti savo širdį pasaulio labui. Tuomet prasideda stebuklas vadinamas:
kūrimu iš širdies. Širdžiai jokių ribų nėra. Ji padaro net ir nelogiškiausius
dalykus. Tuomet yra įmanomi stebuklai. O kas svarbiausia yra tai, kad širdis
kai kuria, ji tai daro nenuskriausdama nei vienos būtybės visoje visatoje. Ji
viską taip suorganizuoja, jog visiems būtų gerai. Kaip vyksta kūrimas iš
širdies, bei proto? Iš proto kurti yra paprasta. Galvoji apie kažką ilgą laiką,
to rezultate savo mintimis prisišauki tai ko norėjai. Ne visi norai pildosi iš
karto, kiti neišsipildo šiame gyvenime išvis. Pavyzdžiui savo praeitame
gyvenime buvau silpna mergelė, kuri negalėjo savęs apsiginti, o aš labai to
norėjau. Tad šiame gyvenime esu vaikinas ir treniruojuosi kovų menus. Tad pagal
savo mintis, mes pasirenkame sau sekančius scenarijus. Užtai kūrimas iš širdies
yra kitoks. Čia kurti galima tik jaučiant besąlyginę meilę visai visatai. Nedaug
kas turi tokią meilę, bet tie kurie ją tokią turi yra vadinami Pakylėtaisiais
Valdovais, bei Angelais. Jie iš tikrųjų gali daryti stebuklus, pasaulio labui.
Jie turi tikrąją galią, nes Dievo galia tavimi teka tik tuomet, kai nestatai
jei jokių sąlygų, kurios kaip barikados trukdo pasiekti savo tikslą. Toks yra
kūrimas iš širdies. Besąlyginis ir linkintis pasauliui tik viso ko geriausio.
Tokia meilė tikrai egzistuoja. Tik mes esame ją pamiršę per debesis esančius
tarp proto ir širdies. Bet tai tikrai yra. Ir labai geras būdas tai pajusti yra
pasiūlyti tokią meilę kažkam kitam. Tuomet dėl pusiausvyros dėsnio tokia meilė
bus pasiūlyta ir tau, ir tu pajusi ją net su kaupu. Tad linkiu visiems
besąlyginės meiles!
2014 m. kovo 14 d., penktadienis
Dovanos, baimės ir jų pasirinkimas
Gyvenimas yra
kupinas dovanų. Bet ne visas dovanas mes teisingai įvertiname. Nes ne visos
gaunamos dovanos mums patinka. Juk gavimas meilės bei džiaugsmo yra daug
maloniau, nei gavimas į kailį. Bet kodėl mes gauname mums nepatinkančias
dovanas? Nes mūsų gaunamos dovanos atitinka mūsų išsiunčiamas dovanas. Ką
išsiunti - tą ir gauni. Bet kodėl? Todėl kad siuntėjas ir gavėjas tėra tas pats
asmuo. Mums tik atrodo, kad aš galiu elgtis su kitais kaip noriu ar galvoti
apie kitus ką noriu, nes jie nėra aš ir manęs tai neliečia. Bet tai nėra tiesa.
Tai tėra iliuzija. Iš tikro mes esame visi viena. Viena siela. Dievo siela.
Tiek kad mes esame susiskaidę į skirtingas individualizacijas ir atskyrimas
tarp mūsų tėra iliuzija. Tad tai ką išsiunti tą ir gauni atgal, nes jei tu
siunti sau siuntinį iš vienų namų į kitus savo namus. Tai tu ir gausi tą patį
siuntinį. Tad yra labai svarbu stengtis išlaikyti savo veiksmus, mintis bei
jausmus, kuo švaresnius. Nėra tiek būtinas tas pozityvumas, nes kas vienam
laimė kitam gal nelaimė. Juk jei dvi valstybės kariauja ir tik viena laimi. Tuomet
vieniem ta pergalė yra laimė, kitiem nelaimė. Užtat svarbiau yra švarumas, bei
skaidrumas. Kad nebūtų paslapčių, juk kai nėra paslapčių tai nėra ir
apsimetinėjimo, jei nėra apsimetinėjimo, tai nėra ir negatyvo, nes viskas yra
švaru, bei skaidru.
Kai viskas tampa
švaru, bei skaidru tuomet išnyksta visos
baimės, kas bus jeigu bus. Juk bet kokia baimė tėra iliuzija apie tai, kas dar
neįvyko arba asociacija su tuo, kas jau įvyko ir tu tuo jau nebeesi. Bet mes
negalėdami matyti į priekį remiamės savo patirtimi. O labiausiai įsimenamos yra
negatyvios patirtys. Juk kai sekasi gerai, tai atrodo jog viskas tiesiog vyksta
pagal planą, bet kai nepasiseka pradedi mastyti, o kas buvo negerai? Geriausias
būdas įveikti bet kokią baimę - stoti prieš ją. Pavyzdžiui aš neesu didelis
vorų gerbėjas, bet per gyvenimą tenka su šiais gyventojais susidurti. Daug jų
esu atvertęs į šviesą astralinėje 4D dimensijoje, bet va čia 3D viskas kitaip.
Čia tu nematai šalia savęs Arkangelo Maiklo laukiančio tau padėti. Bet čia ir
nėra tokių didelių vorų, kurie yra namo dydžio. Bet va po truputėlį bandai su
jais susidraugauti, pradžioje žvelgi per atstumą, tuomet prisiartini. Po kurio
laiko paimi su laikraščiu, tuomet jau tik su mažu popierėliu, kol galiausiai
pajauti, kad jau gali mažiuką voriuką ir ant delno paimti. Ir ta neigiama
iliuzija vis tirpsta. Juk tokia daugybė žmonių visiškai laisvai žaidžia su
nuodingom gyvatėm, skorpionais ir net liūtais ar tigrais. Ir nieko baisaus
nenutinka, jiems jie yra draugai. Nes jie savo širdyje baimę yra pakeitę meile
tiems gyvūnams ir jiems jau nebaisu. Kaip stiprinti savo meile? Po žingsnelį,
bent man taip geriausiai veikia. Pvz vaikystėje skendau ir po tos traumos
pradėjau labai bijoti vandens. Visi draugai mėgo maudytis, bet aš ne. Buvo
nepatogu gyventi su šiuo kompleksu. Tad išaušo diena, kai pasakiau sau, kad
daugiau taip gyventi nebenoriu. Tad nuėjau į sporto klubą ir pasisamdžiau asmeninį
trenerį ir taip pradėjau lankyti plaukimo kursus kartu su 7-10 metų vaikais, o
man jau buvo apie 20metų. Dar juokinga buvo tas, kad aš gavau didelę nuolaidą
kursams, nes mane įrašė į mažamečių grupę. Taip aš įveikiau savo baimę. Netapau
stiprus plaukikas, bet vandens baimės tikrai atsikračiau, o ir plaukti dabar
tikrai sugebu. Tad kai stoji prieš savo iliuziją tik tuomet gali jos
atsikratyti.
Ir čia mes visi
galime laisvai pasirinkti. Mes visada galime pasirinkti, ar mes ir toliau
norime gyventi savo susikurtoje iliuzijoje, jog gyvenimas yra neteisingas ir
tik aš esu teisus, ar galbūt reikėtų pažvelgti į viską taip, kaip viskas iš
tikrųjų yra. Kalbant apie dovanas mes taip pat visada galime laisvai pasirinkti,
ar mes norime šios dovanos, ar ne. Ir mes visada galime ją priimti arba jos
atsisakyti. Svarbus momentas yra tik kaip tu tai padarysi. Jei tau kažkas nori
pripiršti kažką, ko tau tikrai nereikia, tokiu atveju išklausai antrą pusę ir
supranti kodėl jis mano, kad tu turi priimti jo dovaną, tuomet nebelieka jokiu
iliuzijų. Kai viskas tampa aišku ir skaidru tuomet nebelieka jokios iliuzinės
baimės ir tuomet tu gali tam žmogui pasakyti: ačiū už tavo man siūlomą dovaną,
bet aš jos atsisakau. Ir net nereikia pateikinėti jokių pretekstų, kodėl tu
taip elgiesi, nes jei pasakai tai tikrai iš širdies abejonių kitam nebelieka. Abejonės
bei iliuzijos kyla tik proto lygyje, širdyje viskas yra tyra ir gryna. Ir
pasakymas, kad jo širdis yra sugadinta yra neteisingas, nes širdis negali būti
sugadinta, ji tik arba veikia arba ne. O protas jau kas kita, jame visada
vyksta daug veiksmo. Širdyje viskas paprasta, arba ji kuria arba ne. Protas
dvilypis, širdis vienalypė. Tad gyvenkite širdimi draugai mano, net jei protas
tam ir prieštarauja.
2014 m. vasario 17 d., pirmadienis
Kas ta energija ir kaip jos gauti?
Manau visi esate
susidūrę su terminais Energija, Prana, Chi ir pan. Paprastai tariant tai tėra
visatos energija arba tiesiog Dievas. Šio straipsnio tikslas yra pasidalinti
savo patirtimi, mano atrastais keliais kaip tą energiją gauti. Kadangi mūsų
„realus“ materialusis pasaulis tėra 0,1 proc. ar net mažiau, ką sudaro masė. O
visa kita tėra tarpai. Juk jei išdidinus atomą iki kamuolio dydžio, tarpai tarp
atomų gaunasi futbolo aikštės dydžio. Tai automatiškai iškelia klausimą, tai
kas gi viską laiko kartu tarp tų tarpų? Ir tai kaip jau minėjau yra Energija. Ši
energija yra mūsų kasdieninė duona. Be jos mes neišgyventume. Tiesa sakant mes
net neegzistuotume. Nes mes esame iš jos sudaryti. Tiek kad esame apvilkti 3D
šydu ir to nematome. Bet nubudę žmonės galintys matyti realybę, tokią kokia ji
yra, tai mato ir jie žino. Deja, kadangi mes savo energetinio kūno nematome,
todėl ir nesuprantame kaip ir kas. Ir šis straipsnis nėra apie tai, kaip tai pamatyti,
bet verčiau apie tai, kaip pripildyti save to, ko mes nematome. Tik pirmas
klausimas iš kur žinoti kad kažkas vyksta, jei tu nieko nematai? Reikia
pasikliauti tuomet savo jausmais. Jei kažkas keičiasi reiškia kažkas vyksta.
Toliau save stebi ir žiūri, ar tau tai tinka ar nelabai. Aš nesikoncentruosiu į
metodikas, jas jūs galite rasti patys. Verčiau pateiksiu savo atrastus
kelius:
1. Energiją
galima į save įkrauti iš aplinkos. Tuo yra paremtos visos Thai chi, Qi gong ir
dauguma kitų kovos menų mokyklų. Šiuo keliu eidamas tu tampi stiprus karys, nes
tu išmoksti pasiimti energiją, kad jaustumeisi pilnas. O Žemė tikrai mielu noru
pasidalins su tavimi savo dovanomis. Reikia tik paminėti, kad geriau tokia
veikla užsiimti kažkur gamtoje, kur energija yra kuo švaresnė, bei grynesnė.
2. Energiją galimą atimti. Šis kelias labai
aršus. Jo metu tu turi susirasti sau priešininką ir jį nugalėti. Pažemintas
priešininkas tau nusileidžia. Tu pasijunti stiprus. Kova gali būti bet kokia:
fizinė, psichologinė, energetinė. Žinoma, šis kelias kiek ribotas, nes
nugalėjęs vieną greitai gausi kitą, stipresnį ir galingesnį priešininką, toks
jau dėsnis. Kiek įveiksi, tiek ir būsi stiprus. Kol galiausiai sutiksi tokį
priešininką, kurio nebepajėgsi įveikti. Nebent tu pasiryžęs įveikti net ir patį
Šėtoną pragare, kas ir organizuoja tokį kelią, nes kiekviena kova artėji
žingsneliu jo link.
3. Energiją galima pažadinti savo viduje.
Mūsų viduje ties bamba yra didelis energijos šaltinis ir naudojant tinkamas
metodikas, tą energiją galima pažadinti. Tai yra vadinama Kundalini žadinimu. Tik
šis kelias kiek pavojingas, nes pažadinus šia energiją, kai esi tam dar
nepasiruošęs gali stipriai nukentėti. Nes energija yra tikrai stipri ir kartą
pravėrus užtvankos vartus jų jau nebeužversi. Energija tave užlies. Ar
susitvarkysi su tuo jau tavo reikalas.
4. Energiją galima užsitarnauti. Darydamas
gerus darbus užsidirbi sau taškų ir tampi vis stipresnis, tai tęsdamas gali
tapti tikrai stiprus žmogus. Tas geras jausmas, kuris tave užpildo, kai kažkam
padedi ir yra energija.
5. Energiją galima pasiskolinti. Tarkim tau yra patikėta atlikti labai didelį
darbą čia Žemėje. Tam tau reikės tikrai daug stiprybės. Tokiu atveju Energija
yra duodama avansu tam darbui atlikti. Darbui pasibaigus energija grįžta atgal
pas savininką ar iškeliauja į Šaltinį, o kartais lieka ir pas naudotoją. Manau
tai priklauso nuo bendro susitarimo. Tuo yra paremtos visos legendos apie
talismanus, herojais patapusius žmones, kurie ištraukė kardą iš akmens ir pan. Šis
kelias yra nuotykių ieškotojams.
6. Energijai galima leisti
tiesiog pas tave ateiti. Kuo jūs manote užsiima visi tie, kurie per dienas
medituoja? Jie atsipalaiduoja iki tokio lygio, kad energija juos pradeda
užlieti pati savaime. Ji visada nori mus užlieti, tiek kad mes esame nuolat
užsiblokavę, nes pasaulis mums atrodo baisus ir kupinas pavojų. Ir taip atrodo
tik dėl to, kad mes nesuprantame jo dėsnių. Bet supratus Matricą, bei
veidrodžio dėsnį, pasaulis pasidaro žymiai lengvesnis gyventi. Tuomet ir
atsipalaiduoti tampa kur kas lengviau.
7. Energiją galima gauti suvokus, jog tu ir
esi Dievas ir jokio atskyrimo tarp tavęs ir Energijos nėra, tai tėra 3D
iliuzija. Deja, tam reikia praeiti tam tikrus patyrimus, kad pasiekti
suvokimus. Bet tai vyksta nuolat, netgi dabar, kai jūs skaitote šį mano
straipsnį.
8.
Energiją galima susigrąžinti vien savo tikėjimo dėka. Kodėl šį kartą
susigrąžinti, o nebe gauti? Nes gavimas tėra iliuzija, kurią mums sudaro
Nematomieji. Iš tikro, visa visatos Energija ir priklauso mums, nes mes esame
Dievas visi kartu paėmus. Tiek kad mes leidomės apgaunami, nes buvo toks
susitarimas, jog vykstant į šią planetą turi visko atsisakyti. Tokios šio
žaidimo taisyklės. Mes visko atsisakėme tam, kad išbandytume savo jėgas šiame
žaidime ir prisimintume kas mes esame iš tikrųjų. Ir aš jums sakau, kad jau
atėjo tas laikas, kai mums reikia prisiminti! Laikas susigrąžinti tai, kas
teisėtai priklauso mums. Užtenka žaisti tuos žaidimus. Reikia pasakyti tiems,
kurie mus laiko surištus ir užrištomis akimis, Dievo vardu aš sakau: aš atsiimu
tai kas man teisėtai priklauso ir panaikinu visus susitarimus, kurie nėra mano
geriausiam būviui. Čia yra tikra galia. Nes tu nepasiduodi daugiau žaidimams, o
verčiau deklaruoji - aš esu nepriklausomas ir laisvas. Žinoma, šis kelias kaip
ir visi kiti turi minusų. Nevisi turi tokį stiprų tikėjimą. Tad reikia rinktis
kelią, kuris yra tau priimtiniausias, tuomet pasirink metodą, kurį naudosi
eidamas tuo keliu ir tuomet tiesiog juo eik. Visa tai tėra keliai, kuriuos aš
esu atradęs. Galbūt jų yra daug daugiau, tad ieškokite. Ir svarbu nebijoti
suklysti, jei suklysi OK, imi kitą kelią ir eini juo. Svarbu yra bandyti.
Nebandydamas nesužinosi, kuris kelias yra tau tinkamiausias. Tad linkiu
stiprybės ir gero kelio!
2014 m. sausio 30 d., ketvirtadienis
4 Kryptys bei teisingas pasirinkimas
Kaip jau nekartą
esu minėjas mes esame laisvi pasirinkti viską savo gyvenime. Bet ar tikrai mes
esame tokie jau laisvi? Ar tikrai mes galime visiškai nuspręsti ką mes norime
patirti? Iš dalies atrodo kad tikrai. Juk tu kasdieną nusprendi: šiandien tu
valgysi, eisi į darbą, parduotuvę ir pan. Ir atrodytų, kad mes galime laisvai
pasirinkti šiuos dalykus. Bet vis tik neretai jaučiamės įkliuvę į tokią
situaciją, kai neturime visiškai jokio pasirinkimo. Kas tai per dalykai? Ogi
tie patys dalykai. Mums reikia valgyti, nes jaučiamės alkani. Mums reikia eiti
į darbą, kad turėtume už ką nueiti į parduotuvę. Mes jaučiame, kad privalome
tai daryti. Taip pat mes negalime pasirinkti kada mums atsitiks kokia nelaimė
ar pan. Net ir patys didžiausi mūsų planetos žmonės patyrė baisių dalykų. Juk
Jėzų nukryžiavo, Bhudą nunuodijo, Ghandį nušovė. Tad mūsų gyvenimas nors ir
laisvas, bet neretai jaučiamės kaip narvelyje. Mes galime jame laisvai judėti,
bet tai tik tas pats narvelis. Gal šis straipsnis iš pirmo žvilgsnio prasidėjo
ir kiek neigiama mintimi, bet greitai suprasite kodėl to reikėjo. Pirma, noriu
papasakoti apie požiūrį. Požiūris yra labai svarbus dalykas. Apie ką turbūt
nekiekvienas susimąsto. Tarkim Jėzų nukryžiavo. Atrodo labai neteisingas ir
baisus dalykas. Bet kai matai pilną paveikslėlį supranti, kad to reikėjo. Tam
jis čia ir atėjo, kad parodytų mums jog net ir už tokius dalykus galima
atleisti. Tad jo misija buvo sėkminga, nors ir žvengiant iš paprastos perspektyvos
taip neatrodytų. Kartais mes galvojame, kodėl nutiko tas baisus dalykas mūsų
gyvenime? Bet neretai tokios istorijos baigiasi labai įdomiai, nes žmogus
pradeda tuomet domėtis kas ir kodėl. Vieni žmonės nėra labai giliai įmigę šioje
3D iliuzijoje, tad jiems yra lengva pradėti iš jos busti. Kitiems deja reikia
rimto sukrėtimo, kad jie pradėtų susiprasti. Kartais tai tiesiog karma, kartais
ta patirtis tau reikalinga, kad kažką suvoktum. Niekas niekad nežino iki galo,
tad mano patarimas vienas, kad ir kas benutiktų - padėkoji ir judi pirmyn.
Skamba nelengvai, aš suprantu, bet reikia žinoti vieną dalyką, kad visada yra
aukštesnis planas. Išmokai pamoką - gyvenimas tęsiasi, neišmokai - pamoka
kartojasi. Kaip žinoti ar tikrai išmokai pamoką? Sunku pasakyti, bet kad ir kas
benutiktų tavo gyvenime jei priimsi tai kaip dovaną ir su meile, tada tikrai
bent 50 proc. pamokos išmokai. Tad nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Pvz. kartą
norėjau pažiūrėti filmą, buvo savaitgalis ir jokių planų neprisiminiau, tad
puikus metas pažiūrėti filmą. Bet staiga sustreikavo kompiuteris ir negaliu
žiūrėti. Tuomet nuėjau veikti kažką kitą ir beveikdamas prisiminiau, kad buvau
susiplanavęs tą savaitgalį rašyti straipsnį ir tik dabar tai prisiminiau. Ir
tikrai žinau, kad jei būčiau pasinėręs į filmą būčiau tikrai apie tai
neprisiminęs. Tad visada žinokit, jog yra aukštesnis planas, nors jums gali
atrodyti ir kitaip. Beje, kai straipsnį baigiau, kompiuteris pradėjo vėl
puikiai funkcionuoti, savaime. Bet kaip tuomet mums priimti sprendimus savo gyvenime?
Iš kur žinoti jog tai nutiko, nes ir turėjo tai nutikti, o kažkas tebuvo
neteisingo pasirinkimo padarinys? Juk lengva yra priimti sprendimus, kai matai
aukštesnį planą, kai esi Jėzus ar Bhuda. Kai žinai Didįjį planą, tai tavo
sprendimai bus visada patys teisingiausi, nors kitiems taip ir neatrodys. Bet
ar pastebėjote vieną dalyką jų istorijose. Abu jie priėmė savo likimus
pasikliaudami savo širdimi, nes jie žinojo kad tai yra teisingas sprendimas,
nors ir nelogiškas iš šono žvelgiant. Protas tegali remtis logiką, kurią jis
žino, širdžiai logikos nereikia - ji tiesiog žino. Vienas dalykas apie
pasirinkimus yra tas, jog mes visada galime rinktis 4 kryptimis. Taip
keturiomis o ne dvejomis jei turint omenyje dualumą. Pirma mes visada galime
rinktis tamsiąją pusę t.y. eiti žemyn. Mes visada galime priimti savo
sprendimus remdamiesi baime bei ego. Toks kelias duoda daug pamokų ir stipriai
užgrūdina valią. Antra mes galime rinktis šviesos pusę t.y. eiti aukštyn. Mes
visada galime priimti sprendimus remdamiesi besąlygine meile bei atsidavimu.
Tai labai stiprina širdį ir išlaisviną sielą. Trečia mes galime mėginti eiti ir
šviesos ir tamsos keliu t.y. eiti į kairę. Dauguma taip daro ir aš taip
bandžiau ir tai reikalauja tikrai daug pasišventimo, tas nuolatinis laviravimas
tarp tamsos ir šviesos tikrai gali daug ko išmokyti. Arba palikti tave taip
nieko ir neišmokusiu. Ir ketvirta mes galime eiti į dešinę t.y. jokiu iš
paminėtųjų kelių. Tai yra tikrai įdomus kelias. Jis skirtas tikrai ne
kiekvienam. Eidamas šiuo keliu tu atsiriboji nuo visko. Dauguma išvažiuoja į
vienuolynus, ar išeina gyventi į miškus. Tad kur ta pasirinkimo laisvė? Ir koks
yra tas teisingas pasirinkimas? Pasirinkimo laisvė ir yra tame, jog mes visada
galime rinktis kaip mes sureaguosime į mums duodamą situaciją ir kokį kelią
pasirinksime. Nes nuo to priklausys ir koks tolimesnis likimas mūsų laukia, ar
mums jau užtenka šios pamokos ir jau galime eiti prie kitos, o gal jau išviso
baigėme mokyklą ir laikas stoti į universitetą. Ar mus dar paliks antriems
metams toje pačioje klasėje. Mes priimame sprendimus ir tik mūsų priimtų
sprendimų pasėkoje mums yra suplanuojamas tolimesnis mūsų likimas. Tad
priimdamas sprendimus, klausydamas savo širdies tu sulauksi ir rezultatų
paremtų širdimi, o klausydamas ego - sulauksi rezultatų paremtų ego. Likimas
tikrai egzistuoja, bet jis nuolat keičiasi dėl mūsų priimamų sprendimų. Taip
mes mokomės. Ir nereikia jo kaltinti, kad jis mums atneša vien blogas patirtis,
gal verčiau pažvelgti į sprendimus kokius mes priimame. Manau nevertėtų tikėtis,
kad rytojus viską pamiršęs bus atlaidus, nors aš šiandien ir negražiai
elgiausi. Žinoma, atleidimas egzistuoja, bet jis pašalina tik perteklinį
negatyvą ir neleidžia įsikišti blogiečiams, bet Matricos veidrodžio efekto
tikrai nepašalina. Tad jei pasėjai piktžoles, tai piktžoles tik ir ravėsi, bet
jei pasėjai gėles arba daržoves tokį rezultatą ir tikėkis sulaukti. Gyvenimas
tikrai tėra veidrodis, bet mes senai savo veidrodžių nevalę. Jie yra apdulkėję
ir murzini, tad neverta ir gero vaizdo per juos tikėtis. Purvinam veidrodžiui
gali šypsotis kiek nori, bet vis tiek tematysi purviną atvaizdą. Tad
nepamirškite valyti savo veidrodžius. Metodai jūsų, mano pareiga jums tai tik
priminti. Ir pamatysite kai veidrodis bus švarus tada jums besišypsant ir
atvaizdas jame iškarto pradės atgal šypsotis. Deja, bet jei susirauksite jis
irgi greitai susirauks. Tad pasirinkimas kaip visada jūsų. Galite kaltinti
veidrodį, kad jis blogai rodo arba imtis iniciatyvos ir jį gerai nuvalę pradėti
jam šypsotis.
2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis
4 Šviesos lygmenys ir Maikalo kalavijas
Pradėkime nuo to paaiškinimo
kas yra žmonių šviesos lygmenis. Pirmas lygis yra Šviesos Darbuotojai: tie
kurie skleidžia visur šviesą, jokios kovos jiems nerūpi, jie yra tiesiog kaip
saulės spinduliai apšviečiantys šešėlius ir padedantys augti viskam, kam reikia
šviesos. Antras lygis yra Šviesos Kariai: tai yra tie žmonės, kurie turi leidimą
naudotis šviesos kalavijais, valyti iš visur tamsą yra pagrindinė jų užduotis. Tuomet seka
trečias lygmuo ir tai yra Šviesos Valdovo lygmuo. Tokiam asmeniui šviesa
tiesiog paklūsta. Jam teriekia pasakyti: tebūnie šviesa! Ir visa aplinka
nušvinta bei ten jokios tamsos nebelieka. Juk tamsa nėra nieko daugiau, kaip
tik šviesos nebuvimas. Įjunk šviesą ir tamsa išnyks. Ir ketvirtas lygmuo yra
Šviesos Esybė. Tai yra toks lygmuo, kai tau jau nebereikia atskirti savęs nuo
šviesos ir jai vadovauti, nes tu ir esi šviesa. Visur kur tu eini šviesa
užpildo aplinką ir tamsa išsisklaido.
Prie Šviesos
lygmenų termino priėjau kaip visada - per savo praktiką. Taip jau yra, kad kai
išbandai pats savo kailiu - ne be lieka neaiškumų, kaip tarkim perskaičius knygą. Bet žinoma, yra labai
gerai prieš ką nors išmėginant turėti
apie tai bendrinių žinių. Todėl savo straipsniuose aš stengiuosi dalintis savo
kuklia patirtimi bei suvokimais iš savo kasdienės patirties. Istorija apie 4 Šviesos
lygmenis pati savaime papasakos apie tai, kas yra Šviesos lygmenys.
Savo gyvenime esu
patyręs persikraustymų, kai reikia pakeisti gyvenamą šalį ir vėliau kraustytis
į skirtingus miestus. Esant tokiai patirčiai pastebėjau vieną svarbų dalyką. Labai
sunku išlikti energetiškai švariam vis keliaujant iš vienos vietos į kitą.
Visur, visuose namuose, visada pilna visokių man nepažystamų bei su manimi
nerezonuojančių energijų, bei būtybių. Pradžioje buvęs tik kuklus šviesos
darbuotojas greitai supratau, kad vien būdamas pasyviai geras, daug įtakos
pasauliui nepadarysiu, greičiau tos būtybės tą įtaką padarys tau. Tad ką aš
vėliau išmokau – naudoti Arkangelo Maiklo šviesos kalaviją. Su juo aš galėjau
išsivalyti savo vidų, naujus namus, bei savo astralinę erdvę. Tokių būdu tapau
Šviesos kariu. Kaip tai prasideda? Labai paprastai, vakarais aš užsimerkiu
meditacijai ir mane aplanko toje vietoje gyvenančios astralinės būtybės. Gal
taip yra ir ne kiekvienam, bet tokia jau mano kasdienybė. Tad man tenka su
jomis bendrauti. Visa laimė, kad iki šiol neteko susidurti su tankiomis
būtybėmis, kurios yra įstrigusios mūsų dimensijoje ir vaidenasi kaip kokios
šmėklos. Bet ką aš darau, tai aš išvalau savo kūną ir mane supančią aplinką. Bei
labai svarbu ir astralinę erdvę esančią virš manęs, bei po manimi, kur pasirodo
ir būna didžioji dauguma astralinių būtybių. Tikslių nuorodų kaip rasti šias
erdves duoti negaliu. Bet galiu pasakyti tiek kad tikrai užtenka intencijos ir
susikoncentravimo į erdvę virš tavęs ir po tavimi kad galėtum pajusti kas ten
randasi. Jei pajuntate bet ką kas nėra šviesa, mano rekomendacija iš karto
nesileidus į kalbas perskrosti tai kalaviju. Jei Būtybė iš šviesos kardas jos
nepalies, jei ji ne iš šviesos tuomet ji transformuosis į Šviesą. Svarbu,
nesileiskit su jomis į jokias kalbas. Jos labai gudriuos ir gali greitai
apsukti jums galvą. O to joms reikia kad išgyventų. Nes kai su jomis prasidedate
jos gali siurbti iš jūsų energiją. Viskas būna gerai jei tos būtybės yra iš
šviesos. Tuomet jos yra draugiškos ir tau padeda, bet tokių yra mažuma. Su tamsos būtybės yra kiek kitaip. Jos duoda daug iššūkių bei pamokų.
Kaip aš atlieku valymą? Paprasčiausiai savo mintyse sutikęs negatyvių būtybių
joms užmoju savo Šviesos kardu ir taip jas transformuoju į Šviesą. Žinoma,
viskas vyksta mano vaizduotėje ir galbūt kažkam gali pasirodyti, kad tai
vaizduotėje tik ir telieka. Bet po tokių apvalymų namuose jautiesi geriau, daug
geriau išsimiegi, valgai, geresni namiškių santykiai ir pan. Tad mano protui
tokių įrodymų pakanka. Tokiu būdu galima išsivalyti savo astralinę erdvę,
kurioje esant neigiamai tavo nuotaikai renkasi negatyvios būtybės. Ir
neapsigaukit, jog apsivalyti pakanka vieną kartą. Deja, tu gali išsivalyti
šiandien, bet jei ryt jausies blogai tuomet erdvė tampa atvira negatyvam. Tad
reikia tai daryti kasdien. Man tam tinkamiausias laikas yra vakaras. Aš
atsisėdu sau ramiai ir pajutęs negatyvias mintis ar kažką panašaus užlieju
viską šviesos kalaviju (mostelėju su kalaviju per tamsą ir jos būtybes). Su
aplinka yra kiek paprasčiau. Ten yra tankesnė erdvė ir pokyčiai taip greitai
nevyksta. Tad kartą išvalius kuriam laikui gali būti ramu, bet reikia turėti
omeny, kad esant palankioms sąlygoms, tai yra esant neigiamoms emocijoms ir vėl
atidaromos durys tamsos būtybėms.
Taigi išmokęs
apsivalyti maniau, kad tai jau viskas - kalno viršūnė. Deja, pasirodo tai
tebuvo kelio pradžia, nes kai pamėginau valyti kitų žmonių astralines erdves
supratau, jog mano kardas ten neveikia. Tad man buvo suteiktas 2 Lygio Šviesos
kalavijas, kad galėčiau jo pagalba valyti kitų žmonių astralines erdves. Kardo
suteikimas vyksta tiesiog savaime, jei yra intencija, atsiranda ir priemonė.
Nereikia nei prašyti nei kažką specialaus daryti. Tiesiog jei tu esi tam tikrai
pasiruošęs, kardas tau bus suteiktas. Kardų išvaizda tėra grynai fantazijos
reikalas, esmė yra suvokimas, ką tas kardas gali. Taigi, įvaldęs antro lygio
kardą galvojau, va dabar tai jau tikrai aš stiprus, kol nesupratau jog antro
lygio kardas veikia tik savo aplinkoje ir su tau artimais žmonėmis. Tad kai
nusprendžiau pamėginti dirbti su svetimomis aplinkomis tam man reikėjo
galingesnio ginklo. Tuomet man jau buvo suteiktas trečio lygio kardas, kuris
jau yra pats galingiausias. Su trečio lygio kardu tu gali išvalyti viską šioje
visatoje. Ar bent jau aš tiek suprantu iš Arkangelo Maiklo mokymų. Dabar apie
dar du lygius. Įvaldžius antrame lygyje tris Arkangelo Maiklo Šviesos kalavijo
lygmenis tu eini į Trečia Šviesos lygmenį, iš Šviesos kario į Šviesos valdovą. Būti
šviesos valdovu yra tikras iššūkis, nes viskas čia yra paremta tikėjimu. Nes tu
neatlieki jokio veiksmo savo protu. Tau nebereikia įsivaizduoti bei matyti kaip
vyksta kova. Tu tiesiog įsakai šviesai ir ji įsižiebia. Tai yra didelė galia,
bet jai reikia ir didelės valios. Nes žymiai paprasčiau yra tiesiog užmoti
kardu. Na o ketvirtasis lygmuo tėra buvimas Šviesoje. Tu esi Šviesa ir tau ne be
reikia nieko daugiau dėl to daryti. Tai yra tas lygmuo, kurio mes visi
siekiame. Tapti tikromis Šviesos būtybėmis. Tuomet mums nebeliks jokių problemų,
nes mūsų kūnas bus gryna Šviesa. O Šviesoje viskas yra tobula, ten nėra
nukrypimų. Bet kokie iškraipymai atsiranda tik tuomet, kai kažkur yra bent
krislelis tamsos. Pabaigai dar vienas paminėtinas faktas yra tas, kad taip kaip
aš matau šį šviesos lygmenų išsidėstymą tai tėra mano požiūris iš mano 3D
pasaulio žvelgiant į astralinę dimensiją. Tad žvelgiant iš kitos perspektyvos,
viskas gali atrodyti visai kitaip. Tad neatmeskite šios informacijos jie ji
jums skamba nepriimtinai, bet ir netikėkite manimi tiesiog aklai, atlikite savo
asmeninį tyrimą ir galbūt atrasite kažką, apie ką aš dar neesu pasakojas. Tai
tokia informacija šiuo kartu norėjau su jumis pasidalinti ir kaip visada
tikiuosi jog gal būt ji bus kam nors naudinga.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)