Gyvenimas yra
kupinas dovanų. Bet ne visas dovanas mes teisingai įvertiname. Nes ne visos
gaunamos dovanos mums patinka. Juk gavimas meilės bei džiaugsmo yra daug
maloniau, nei gavimas į kailį. Bet kodėl mes gauname mums nepatinkančias
dovanas? Nes mūsų gaunamos dovanos atitinka mūsų išsiunčiamas dovanas. Ką
išsiunti - tą ir gauni. Bet kodėl? Todėl kad siuntėjas ir gavėjas tėra tas pats
asmuo. Mums tik atrodo, kad aš galiu elgtis su kitais kaip noriu ar galvoti
apie kitus ką noriu, nes jie nėra aš ir manęs tai neliečia. Bet tai nėra tiesa.
Tai tėra iliuzija. Iš tikro mes esame visi viena. Viena siela. Dievo siela.
Tiek kad mes esame susiskaidę į skirtingas individualizacijas ir atskyrimas
tarp mūsų tėra iliuzija. Tad tai ką išsiunti tą ir gauni atgal, nes jei tu
siunti sau siuntinį iš vienų namų į kitus savo namus. Tai tu ir gausi tą patį
siuntinį. Tad yra labai svarbu stengtis išlaikyti savo veiksmus, mintis bei
jausmus, kuo švaresnius. Nėra tiek būtinas tas pozityvumas, nes kas vienam
laimė kitam gal nelaimė. Juk jei dvi valstybės kariauja ir tik viena laimi. Tuomet
vieniem ta pergalė yra laimė, kitiem nelaimė. Užtat svarbiau yra švarumas, bei
skaidrumas. Kad nebūtų paslapčių, juk kai nėra paslapčių tai nėra ir
apsimetinėjimo, jei nėra apsimetinėjimo, tai nėra ir negatyvo, nes viskas yra
švaru, bei skaidru.
Kai viskas tampa
švaru, bei skaidru tuomet išnyksta visos
baimės, kas bus jeigu bus. Juk bet kokia baimė tėra iliuzija apie tai, kas dar
neįvyko arba asociacija su tuo, kas jau įvyko ir tu tuo jau nebeesi. Bet mes
negalėdami matyti į priekį remiamės savo patirtimi. O labiausiai įsimenamos yra
negatyvios patirtys. Juk kai sekasi gerai, tai atrodo jog viskas tiesiog vyksta
pagal planą, bet kai nepasiseka pradedi mastyti, o kas buvo negerai? Geriausias
būdas įveikti bet kokią baimę - stoti prieš ją. Pavyzdžiui aš neesu didelis
vorų gerbėjas, bet per gyvenimą tenka su šiais gyventojais susidurti. Daug jų
esu atvertęs į šviesą astralinėje 4D dimensijoje, bet va čia 3D viskas kitaip.
Čia tu nematai šalia savęs Arkangelo Maiklo laukiančio tau padėti. Bet čia ir
nėra tokių didelių vorų, kurie yra namo dydžio. Bet va po truputėlį bandai su
jais susidraugauti, pradžioje žvelgi per atstumą, tuomet prisiartini. Po kurio
laiko paimi su laikraščiu, tuomet jau tik su mažu popierėliu, kol galiausiai
pajauti, kad jau gali mažiuką voriuką ir ant delno paimti. Ir ta neigiama
iliuzija vis tirpsta. Juk tokia daugybė žmonių visiškai laisvai žaidžia su
nuodingom gyvatėm, skorpionais ir net liūtais ar tigrais. Ir nieko baisaus
nenutinka, jiems jie yra draugai. Nes jie savo širdyje baimę yra pakeitę meile
tiems gyvūnams ir jiems jau nebaisu. Kaip stiprinti savo meile? Po žingsnelį,
bent man taip geriausiai veikia. Pvz vaikystėje skendau ir po tos traumos
pradėjau labai bijoti vandens. Visi draugai mėgo maudytis, bet aš ne. Buvo
nepatogu gyventi su šiuo kompleksu. Tad išaušo diena, kai pasakiau sau, kad
daugiau taip gyventi nebenoriu. Tad nuėjau į sporto klubą ir pasisamdžiau asmeninį
trenerį ir taip pradėjau lankyti plaukimo kursus kartu su 7-10 metų vaikais, o
man jau buvo apie 20metų. Dar juokinga buvo tas, kad aš gavau didelę nuolaidą
kursams, nes mane įrašė į mažamečių grupę. Taip aš įveikiau savo baimę. Netapau
stiprus plaukikas, bet vandens baimės tikrai atsikračiau, o ir plaukti dabar
tikrai sugebu. Tad kai stoji prieš savo iliuziją tik tuomet gali jos
atsikratyti.
Ir čia mes visi
galime laisvai pasirinkti. Mes visada galime pasirinkti, ar mes ir toliau
norime gyventi savo susikurtoje iliuzijoje, jog gyvenimas yra neteisingas ir
tik aš esu teisus, ar galbūt reikėtų pažvelgti į viską taip, kaip viskas iš
tikrųjų yra. Kalbant apie dovanas mes taip pat visada galime laisvai pasirinkti,
ar mes norime šios dovanos, ar ne. Ir mes visada galime ją priimti arba jos
atsisakyti. Svarbus momentas yra tik kaip tu tai padarysi. Jei tau kažkas nori
pripiršti kažką, ko tau tikrai nereikia, tokiu atveju išklausai antrą pusę ir
supranti kodėl jis mano, kad tu turi priimti jo dovaną, tuomet nebelieka jokiu
iliuzijų. Kai viskas tampa aišku ir skaidru tuomet nebelieka jokios iliuzinės
baimės ir tuomet tu gali tam žmogui pasakyti: ačiū už tavo man siūlomą dovaną,
bet aš jos atsisakau. Ir net nereikia pateikinėti jokių pretekstų, kodėl tu
taip elgiesi, nes jei pasakai tai tikrai iš širdies abejonių kitam nebelieka. Abejonės
bei iliuzijos kyla tik proto lygyje, širdyje viskas yra tyra ir gryna. Ir
pasakymas, kad jo širdis yra sugadinta yra neteisingas, nes širdis negali būti
sugadinta, ji tik arba veikia arba ne. O protas jau kas kita, jame visada
vyksta daug veiksmo. Širdyje viskas paprasta, arba ji kuria arba ne. Protas
dvilypis, širdis vienalypė. Tad gyvenkite širdimi draugai mano, net jei protas
tam ir prieštarauja.
