Kaip aš suvokiu gyvenimą 2013 03 20

Gyvenimas tai upė. Eilinis žmogus pliuškenasi joje nesuvokdamas kam jis tai daro ir galiausiai to pasėkoje jis pradeda tapatinti save su ta upe. Tuomet vieni skundžiasi kad jiems tai nepatinka, galiausiai pradeda skęsti ir net paskęsta arba patys nusiskandina. Kiti visgi pradeda viską tyrinėti atranda upės paviršių, dugną, netgi krantą ir atradimo džiaugsmas juos palaiko. Kiti kažką atradę pradeda mainyti tai į kitų atradimus ir randa malonumą tame, o kiti tiesiog sau maudosi ir nesuka galvos. Dar kiti bando plaukti prieš srovę norėdami sustiprėti arba įrodyti kažkam kiek toli jis gali nuplaukti kol galiausiai srovė jį vienokiu ar kitokiu būdu nugalės ir sužinoti kas tuomet nutiks. Bet kaip gi iš tikrųjų elgtis? Kažkas atrado jog išlipus iš upės tu supranti jog tu neesi ta upė ir tuomet tu gali ją stebėti bei suvokti kaip ji teka, tai galima pasiekti išmokus atitraukti save nuo upės tiksliau pačio savęs per stiprią tau tinkamos formos išorinę stimuliaciją kas tave trumpam išmeta iš tos upės ir leidžia pamatyti trumpam kaip viskas atrodo iš šono, arba per vidinę discipliną meditacijos būdu išmokstant išlipti iš tos upės savo pastangomis. Kiti atrado jog jei seksi savo širdimi ir seksi meilės keliu tu atrasi save plaukiantį pasroviui savo svajonių link ir kuo labiau į tą srovę įsijausi tuo greičiau pradėsi plaukti. O jai dar pakeliui ir padėsi kitam įstrigusiam kažkur seklumoje ar tarp kokių šakų už kurių galbūt jis pats laikosi iš baimės nes galbūt tiesiog bijo pasileisti iš nežinomybės kas laukia priešakį, tu suprasi jog įgijai sąjungininką kuris tave lydės šiame kelionės etape kol jūsų upės vagos neišsiskirs, kurios kažkada ir vėl žinoma gali susikirsti. Bet kur gi ta upė veda kyla klausimas? Nors aš manau jog ir žinau atsakymą, bet kai nuplauksiu tuomet ir pasakysiu ar buvau teisus, nes lūkesčių šioje kelionėje aš neturiu. Tai yra tiesiog tai kaip aš suvokiu gyvenimą jo paslaptį, bei tikslą šiame savo gyvenimo etape ir paprasčiausiai noriu tuo pasidalinti 2013 03 20.