Tegu upė teka laisvai, + etiketė

I dalis

Kartą buvau meditacijos stovykloje ir gavau labai svarbią pamoką kuriai išmokti man prireikė apie 2 metų. Mus mokino, žvelgiant iš dabartinės mano perspektyvos, labai paprasto dalyko, bet tuomet tai man buvo kažkas nesuvokiamo. Mokytojas pamatė manyje energijos blokų ir paklausė manęs:

kodėl tu blokuoji link tavęs ateinančias energijas?

Aš sakau: na gi tai paprasta, jai aš pajuntu man nepatinkančią aplinkos ar asmens energiją aš užsiblokuoju kad ji manęs netrikdytų, nes man tos vibracijos nepatinka.

Mokytojas: ir tu manai kad tu teisingai elgiesi?

Aš: na aš juk apsisaugau nuo to kas man nepatinka, tad taip aš elgiuosi teisingai.

Mokytojas: tai tu bijai kad ta energija tave kažkaip paveiks užtat nenori jos įsileisti?

Aš: taip aš esu susidūręs su nemaža situacijų kai įvairūs asmenys, situacijos ar aplinkos mane yra paveikę neigiamai, tad aš susikūriau sau tokią apsaugą nuo to.

Mokytojas:  o ar žinojai kad energija tėra viena nesvarbu kokių jinai vibracijų?

Aš: na turbūt kad tai suvokiu tik gal neesu apie tai labai susimastęs. Bet kas iš to kad ji viena ir ta pati, jai man vibracijos nepatinka aš vis tiek jas blokuosiu ( supratęs kur link jis lenkia atkirtau jam ).

Mokytojas: o ar žinojai kad energiją galima transformuoti savo viduje?

Aš: transformuoti? Na ne apie tai nieko nežinau. Prašau papasakoti.

Mokytojas: viskas yra labai paprasta kadangi energija tėra viena jai reikšmę suteikiame mes pasirinkdami kaip ją priimsime.

Aš: kaip tai pasirinkdami? aš negaliu pasirinkti kaip aš ją priimsiu man arba patinka ta energija arba ne viskas. Patinka praleidžiu, nepatinka blokuoju, paprasta (atkirtau tokiu būdu kaip bandydamas parodyti jog nebeketinu daugiau diskutuoti šia tema).

Mokytojas: gerai tuomet laikyk savo užtvankas kol gali, bet su laiku pradėsi suprasti kiek daug tu išeikvoji savo paties resursų bandydamas atsiriboti nuo tos energijos kurią verčiau galėtum transformuoti ir integruoti tiesiog pakeitęs požiūrį į ta pačią situaciją ir tokiu būdu priimdamas tą energiją kitokiu būdu.

Po seminaro dar ilgai nesupratau ką jis tuo norėjo pasakyti ir net pykau ant jo kad jis čia mane taip pamokė, nors aš pats atvykau pas jį mokytis, bet tiesiog gavau visai ne tokią pamoką kokios tikėjausi. Aš ten vykau nes norėjau išmokti kaip pasisemti daugiau energijos kai to noriu, o jis mane pradėjo mokinti kaip man jos gauti tuomet kai aš to nenoriu ir man tai nepatiko, nes tai neatitiko mano tuometinių įsitikinimų ir netgi žeidė mano EGO nes mano įsitikinimai jog aš viską aplink save kontroliuoju pradėjo „klibėti“. Galiausiai nors ir nenorėjau su tuo susitaikyti, bet pradėjau suprasti jog blokuodamas link savęs ateinančias energijas iš kito asmens labai save varginu ir negana to varginu ir kitą asmenį, nes jis jaučiasi neišklausytas ir nesuprastas ir tai sukelia konfliktinę situaciją. Be to dar pradėjau suprasti kad blokuodamas save nuo aplinkos pradedu nejučiomis blokuotis ir viduje ir to pasėkoje pradėjau suprasti kad tampu bejausmis. Bet kas iš to kad aš pradėjau tai suprasti tai vis tiek nekeitė esmės kad man nepatinka tas ar anas, o tai tebuvo vienintelis tuometinis mano išsigelbėjimas nuo to. Vis tik vėliau pasiekęs tam tikrus suvokimus ir išmokęs atsitraukti netgi nuo savo energetinio kūno ( ką jau žinojau kad turiu nes galėjau keliauti savo astraline versija) pradėjau keisti taktiką ir išmokau atsitraukti nuo situacijų kurios man nepatiko. Ta taktika gyvenau ilgai tiesiog jai man kažkas nepatikdavo aš atsitraukdavau nuo to ir leisdavau tam vykti stebėdamas tai iš šono ir man tai patikdavo, nes tuomet man tai nebekenkė, deja tai nepatikdavo kitiems asmenims nes jie vis tiek jausdavosi neišklausyti ir nesuprasti ir negana to jie išvis pradėjo sakyti ar tu bent manęs klausaisi? O kai kuriais atvejais pašnekovas būdavo toks stiprus ir pokalbis trukdavo kelias valandas kad galų gale mane tai vis tiek pradėdavo veikti. Be to galiausiai pradėjau suprasti kad tos energijos nors aš jų ir nejuntu savyje, bet jos vis teik palieka pėdsakus ir tai pradeda sukelti problemų, nes kaip ir bet kurioje upėje pastačius užtvanką ir vandeniui neleidžiant atsinaujinti jis pradeda gesti. Taigi supratęs jog mano vidinė upė genda, pradėjau suprasti jog reikia keisti vandenį esantį tos mano susikurtos užtvankos viduje. Taigi supratau kadangi užtvankos dar nesijaučiu pasiruošęs griauti turiu griebti kokį tai kibiriuką tai pradėti nupylinėti seną vandenį lauk, kad meditacijos metu galėčiau užsipildyti nauju vandeniu. Susikūriau sau įrankį kurį nusižiūrėjau nuo Robert Monroe mokymų (žymaus keliautojo astraliniu kūnu). Jis mokė kad reikia paimti mums nepatinkančias mūsų mintis ar savybes ar dar kažką sudėti tai į burbulą ir paleisti tai tiesiog lengvai kad tai iškiltų iš mūsų, kaip oro burbulas iškyla į vandens paviršių. Taip ir aš pradėjau dirbti. Kai tik pajusdavau kas man nepatinka iškarto sudėdavau viską į burbulą ir paleisdavau tai. Taip kibiriuku pilsčiau ir keičiau vandenį savo užtvankoje kurį tai laiką, kol man tai pradėjo atsibosti, bet kito kelio aš nežinojau tad dariau taip.

II dalis

 Ir galiausiai daėjau vieną labai įdomų suvokimą kad mes galime rinktis kaip mes norime priimti tą energiją, nes tai viena ir ta pati energija. Kas svarbiausia aš turėjau tas žinias visą laiką ir aš tai supratau, bet aš to nesuvokiau. Ir štai kaip aš tą supratau. Aš supratau kad bet kokiai situacijai mes galime suteikti reikšmę patys. Taip patys, pvz: pradžioje kai pradėjau treniruotis kovų menus daug gaudavau į kaulus nuo kitų nes esu palyginus nedidelio sudėjimo ir buvau tik pradedantis ir mane tai žeidė, bet ką aš padariau aš tiesiog pakeičiau požiūrį į tą pačią situaciją, aš pradėjau žvelgti į tai nebe taip kad aš gaunu į kaulus, o tai kad aš turiu garbę ir esu pakankamai drąsus stoti prieš akivaizdžiai pranašesnį priešininką ir ne tik kad jam nepralaimiu bet netgi sugebu būti jam varžovas, kas mano priešininkus labai stebindavo ir jie manęs klausdavo: kaip čia yra kad tu gauni į kaulus ir šypsaisi ir kuo stipriau aš tave puolu tuo tai tau teikia daugiau laimės? Kiti pavyzdžiai: dalykams kurie man iki tol nepatiko gyvenime aš tiesiog suteikiau kitokias reikšmes, rutiną bei nuobodybę pradėjau versti vidiniu nuotykiu bei žaidimu kiekvieną sau neįdomų dalyką pradėjau versti į tai kas man buvo įdomu vien tik pakeisdamas etiketę kaip aš į tai žvelgiu, tarkim ėjimas į parduotuvę gali būti tik ėjimas į parduotuvę arba tai gali būti kaip misija kurios tikslas yra nukeliauti į slaptą požeminę bazę X ir surasti ten tuos arba anuos dalykus ir atlikti tai per xx laiką( plačiau apie tai pakalbėsiu kitame straipsnyje ), asmenis su kuriais man buvo nemalonu bendrauti pradėjau vietoje to kad nuo jų atsiriboti, verčiau juos išklausyti ir pamėginti suprasti jų skirtingą požiūrį į lygiai ta pačią situaciją ir bandyti paanalizuoti kokie jų gyvenime sprendimai ir patirtys juos privedė prie tokio požiūrio į šią situacija į kurią aš žvelgiu iš visiškai kitokios perspektyvos. Viskas man pradėjo virsti žaidimu, o kas svarbiausia kadangi taisykles aš nusistatydavau pats tik misijas ir situacijas man pateikdavo gyvenimas, aš pradėjau laimėti šiame žaidime, ir tai yra labai geras jausmas. Taigi ką viso to pasėkoje aš pradėjau suprasti o gi tai jog viskas priklauso tik nuo mūsų pačių kaip mes priimsime tą pačią energiją. Ir kai tik pakeičiau savo požiūrį į dalykus kurie man nepatinka, vietoje to kad stengčiausi įžvelgti kas man tame nepatinka, leidau sau pamatyti tai ką noriu pamatyti kas man patinka. Pradėjau jausti stiprų palengvėjimą ir pradėjau suprasti jog mano užtvanka griūna ir nauja šviežia energija pradeda mane užpildyti ir tik tiek tereikėjo tik pakeisti požiūrį kad smarkūs vidiniai pokyčiai prasidėtų manyje. Ir mano išvados iš to buvo tokios kad mes savyje turime milžinišką galią net patys to nesuvokdami, bandom ieškoti kibiriuko kai tereikia panorėti ir užtvanka atsivers. Suprantu kad tai gali skambėti paprasčiau negu tai yra įmanoma padaryti, kaip žmonės mėgsta sakyti kartais vien noro neužtenka, bet tai yra tikrai taip paprasta tereikia mažiau atsakymo ieškoti kažkur ten anapus mistikoje, burtuose, pas magus ar šventyklose, nuo ko aš jūsų tikrai nesulaikau, nes kartais reikia išsukti toli iš savo kelio ir sutikti daugybę žmonių bei situacijų kas tau parodys ir padės suvokti, bei įgauti patirties, kad galiausiai suprastum jog visi atsakymai buvo visad ir yra tau prieš akis, tavo panosėje, tavyje. Mes jau esame sukurti tobuli mes jau turime visus galingiausius įrankius savyje, klausimas yra ne tas ar tu juos atrasi, klausimas yra ar tu sugebėsi juos panaudoti tinkamai kad sukurtum vertę pasauliui bei sau. Ir aš kalbu ne metaforomis aš kalbu tiesiogiai, pagalvokit kiek mes galime padaryti vien savo dovana kurią vadiname kalbėjimu mes galime lygiai taip pat lengvai susikurti sau priešus kiek susirasti draugus vien tik suvokdami ką mes šnekame ir kaip mes šnekame vietoje to kad medituoti ties klausimu kodėl aš toks vienišas arba kodėl manęs niekas nemėgsta. Mes turime neįtikėtiną dovaną sugebėti savo rankų, kojų, bei minties kombinacijos pagalba sekdami savo širdimi daryti tai ką norime daryti sukurdami pasauliui vertę ir uždirbti tokius pinigus apie kokius net neesame pasvajoję vietoje to kad medituoti, ties mintimi kad noriu būti turtingas bet nieko dėl to nedaryti arba daryti tai kas tau nepatinka visą savo gyvenimą keičiant į tai požiūri kad būtų lengviau tai daryti, kai galėtum tiesiog daryti tai kas tau iš tikrųjų teikia didžiausią džiaugsmą.

Taigi noriu pridėti tik tiek, jai esate situacijoje kuri jums nepatinka pakeiskit požiūrį į ją ir pamatysit kaip pasikeis pati situacija tiesiog jūsų akyse, o dar geriau rinkitės daryti tai kas jums patinka, suvokdami jog savo sprendimus jūs atliekate patys, ir mažiau teks susidurti su tokiomis situacijomis. Žinoma tobulų nėra aš ir pats ne visada prisimenu kad reikia taikyti šią techniką, bet aš kaip ir visi mokausi, bei tobulėju. O kartą paklausiau savo Aukštesniojo AŠ ar aš gyvenu pilnai pagal savo širdį? ir jis atsakė pagal dabartines savo galimybes ne, bet tu tikrai stengiesi ir tai yra svarbiausia. Taigi prisiminkit šį paprastą metodą kai susidūrsit su jūsų požiūriu jums nemalonia situacija ir tiesiog pakeiskit tą etiketę, man tai labai padeda mano kelyje.

2013 03 31 iš savo asmeninių suvokimų (kurių pasiekiau kitų mokytojų dėka) arsenalo Donatas.

Mano meditacijos kelias

Grįžkime į pradžią. Nuo ko viskas prasidėjo? Ar prisimenate koks buvo pirmasis klausimas jūsų gyvenime kuris jus pastūmėjo atradimo keliu? Aš dar palyginus esu jaunas, mano kelias tetrunka 6 metus (kai rašau šį straipsnį) nuo tada kai iškėliau sau pirmą klausimą, tad man yra lengva prisiminti tą dieną kuomet aš savęs paklausiau, ką žino kiti ko nežinau aš? Ką jie daro kitaip negu darau aš? Kuo jie skiriasi nuo manęs? Tai buvo pirmieji klausimai kurios aš uždaviau sau atbudimo kelyje. Uždavęs šiuos klausimus pradėjau ieškoti informacijos susijusios su tuo. Pirmas raktažodis mano sužinotas buvo „Energija“ besikapstant internete po kelių savaičių atradau raktažodį „Čakra“ besigilindamas į tai atradau svarbiausią raktažodį savo kelyje „Kundalini“ tuomet nuvažiavau į biblioteką ir susiradau knygų šia tema. Vėliau skaitydamas knygas supratau kad tiesa slypi ne knygose, bet kažkur „Anapus“ ir kelias į tai veda per meditaciją. Tai ką gi pasiryžau sukaupęs visą savo drąsą leistis į šią kelionę nežinant kas manęs laukia. Pradėjau nuo tų „dešimties minučių“. Pradžioje buvo sunku kūnas labai manęs neklausė visaip rangėsi ir negalėjo nustygti vietoje, ir visai net ne dėl to kad aš bučiau iš tu žmonių kurie negali pabūti ramiai akimirkos vienoje vietoje, bet paprasčiausiai buvo nepatogu, nepatiko man ta lotoso poza. Pasidomėjęs sužinojau kad kiti žmonės medituoja ir tiesiog paprastai sėdėdami ar gulėdami, bet šios pozos man irgi visiškai netiko nes gulėdamas mano kūnas buvo linkęs greitai užmigti, o sėdint išvis negalėjau atsipalaiduoti. Taigi teko grįžti prie lotoso. Praėjus kelioms neramioms savaitėms kasdienių pastangų pagaliau sugebėjau ramiai išsėdėti ilgiau nei dešimt minučių negalvojant apie savo kūno nepatogumus ir kai tik išmokau paleisti savo kūną, o ne kabintis į jo jausmus supratau kad jai aš galiu paleisti jį ir nekreipti dėmesio į jo dejones tai mane automatiškai privedė prie išvados kad aš neesu mano kūnas. Tuomet pradėjau galvoti va dabar tai jau medituosiu nes aš supratau kad aš neesu mano kūnas, tai nieko daugiau nebelieka. Bet ir vėlgi to kažkokio stebuklo kaip nesulaukiau taip nesulaikiau. Atrodo viską darau teisingai atsisėdu nebekreipiu dėmesio į savo kūną ir tuomet jau laukiu kol prasidės stebuklai. Ir ką jūs sau galvojat ogi nieko. Kažkokia nesąmonė sau galvoju kodėl? aš gi viską darau teisingai, tad kodėl aš nemedituoju. Teko grįžti vėl prie knygų ir paieškų. Tuomet galiausiai supratau kad medituojant reikia paleisti ir savo protą, bet kaip tai? kaip aš galiu paleisti savo protą? Kas aš būsiu be savo minčių? Iš manęs liks tik daržovė. Ne, ne tuomet sau sakau man yra svarbu išsaugoti savo asmenybę aš juk esu tas ir anas, tikrai viso to neketinu atsisakyti vardan kažko kas ale yra anapus ko aš net nesuprantu kas ten yra. Tuomet atsitraukiau kuriam tai laikui nuo viso šio reikalo nes aš negalėjau sau leisti prarasti save. Kol deja vis tik galiausiai vidinis šauksmas mane nugalėjo ir aš vėl radau save lotoso pozoje tik dabar jau su kitokiais tiksliais dabar sau pagalvojau gerai aš save paleisiu bet tik trumpam kol pabūsiu „tenais“ ir tada vėl grįšiu į savo senąjį aš, jo tai bus sąžiningi mainai įtikinau save. Ir nusprendžiau save paleisti, tiksliau paleisti savo mintis. Dar ilgai jos mane vargindavo pradžioje, dėjau daug pastangų kad jas išvaikyti bet tuomet pradėjau suprasti kad stengdamasis išvaikyti rūką tik save nuvarginu, o jis niekur nedingsta tik keičia formą, tuomet supratau kad rūkui reikia leisti tiesiog išsisklaidyti ir viskas. Su laiku ir praktika tas rūkas pradėjo sklaidyti vis greičiau ir greičiau. Ir pagaliau aš įžengiau į ten „anapus“ pro savo mintis, kas automatiškai vėl davė suvokimą kad aš neesu mano mintys jai aš galiu jas paleisti, ir meditacija prasidėjo. Medituodamas pradėjau suprasti kad tai yra labai keistas dalykas nes tuomet labai stipriai teka energija mano viduriniu „čia ir dabar“ esamuoju kanalu. Tuomet pradėjau suprasti kad tikrai yra kažkokia tai energija. Tai vedė link įvairių užsiėmimų būreliuose ir asmeninių praktikų per mentalinį lygį ar muziką, garsus kad tą energijos srautą sustiprinti ir pagreitinti, pradėjau ieškoti vis geresnių metodų, pradėjau lyginti ir domėtis kitų žmonių patirtimi, bandydamas įrodyti sau ar kitiems jog tas ar anas kelias yra geresnis, kol galiausiai supratau visi yra skirtingi ir tai kas tinka vienam ne visada tinka kitam, svarbu yra atrasti tai kas tinka tau ir daryti tai ką tau sako daryti tavo širdis nes ji geriau žino kas tau šiame tavo gyvenimo etape tinka, negu kad tavo protas kuris gali tik palyginti remdamasis kitų žmonių patirtimi. Taigi baigęs palyginimų dvikovą vėl galėjau stipriai nerti į meditaciją ir su laiku pradėjau parsinešti vis daugiau ir daugiau suvokimų. Tai pradėjo vesti link sąmoningų sapnų, tuomet link astralinių kelionių įvairių telepatinių bendravimų (kurių svarbiausias yra su mano Aukštesniuoju Aš), visokių vaizdinių ir pan. Bet turbūt svarbiausias jų buvo tas kad jokio anapus nėra, nėra anapus, medituodami mes einame ne anapus ar į savo vidų kaip yra mėgstama sakyti, atvirkščiai mes pradedame susilieti su visuma ir tas mūsų šydas, kuris mus atskiria nuo viso to ką mes galime vadinti visuma arba dievu, pradėjo tirpti vis labiau ir labiau, o stebuklų pradėjau matyti vis daugiau ir daugiau, kas man vėliau padėjo suprasti kad tie pokyčiai vyksta nes darant visą tai kas man tinka kyla mano vibracijų lygis ir galiausiai vieną 2012 sausio pradžios naktį sapne išgirdau žodžius „Jėzus Kristus buvo iš Pleiadians“. Tai buvo man atbudimo šauksmas ir tuomet aš pradėjau prisiminti kas aš esu, ir ko aš čia atvykau. 

2013 03 30 iš savo asmeninės kelionės užrašų (kurios vedu nuo pirmosios savo praktikos dienos) Donatas

Kaip aš save suvokiu 3 dimensijų pasaulyje

Aš esu čia ir dabar. Ir aš esu čia tam kad patirčiau tą akimirką kuria aš dabar gyvenu. Aš esu dievas ir aš susikūriau sau blogį ir gėrį tik tam kad patirčiau ką reiškia gyventi visame tame. Dabar aš tai prisimenu ir suprantu savo vaidmenį šitame žaidime. Nes tai tėra žaidimas kurį aš pats sau susigalvojau. Aš išsprendžiau šią mįslę ir dabar žinau kas esu, aš esu tik čia ir dabar esybė, nuobodybė, todėl man reikia veiksmo gėrio ir blogio judesio ir sąstingio jog aš pajusčiau ką tai reiškia. Aš pats susiplanavau savo likimą ir dabar juo gyvenu. Todėl reikia mėgautis tik šia akimirka nes daugiau be to nieko nėra, tik kitos sielos su savo susigalvotais likimais ir norimomis patirti patirtimis. Mus visus tarpusavį riša energija kurią mes irgi susigalvojome tam kad nepasimestume užmarštyje, bet jau atėjo metas prabusti ir prisiminti kodėl aš esu čia ir dabar. Aš egzistuoju nes norėjau patirti tai ką dabar patiriu ir padėti kitam kuris tai patiria kartu su manimi. Mes visi čia tam ir esame kad patirtume šią akimirką nesvarbu ar ji bloga ar gera bet esmė yra patirtis ir kad padėtume vienas kitam toje patirtyje, nes toks buvo planas ir mes patys jį sau ir susigalvojome. Tad atėjo metas prabusti iš savo miego ir prisiminti kas aš esu ir ką aš čia veikiu, nes mes patys taip ir pasirinkome.

Reikia išmokti suprasti jog tu neesi tavo mintys, tavo jausmai, tavo vardas ir netgi tavo daiktai. Taip daiktai dauguma žmonių asocijuoja save su savo daiktais savo namu, pinigais ir pan reikia suprasti aš neesu tie dalykai.

Žmonės mėgsta asocijuoti save su savo protu ar kūnu. Jie sako labai teisingai bet to net nesupranta, jie sako man skauda galvą man skauda ranka, pavargo mano smegenys, mane aplanko tokios ir tokios mintys ir jie nesupranta ant kiek jie yra teisūs taip sakydami nes Aš neesu nei mano galva, nei kūnas nei mintys užtat mes ir sakome mano ranka, mano galva, mano mintis, nes tai nėra tai kas mes esame tai tėra tai ką mes turime.

Toliau reikia suprasti jog aš neesu mano jausmai ir mintys tai tėra rodikliai, tad jei pajautėte kokį jausmą nesvarbu ar jis teigiamas ar neigiamas paleiskite jį nesikabinkite nes tai neesu aš, tai tėra mano rodiklis. Jei atėjo kažkokia mintis gerai suvokite ją ir paleiskite, nesikabinkite į ją, paleiskite ir viskas. Reikia išmokti tapti stebėtoju tik tuomet bus galima pajusti tikrą gyvenimo džiaugsmą ir laisvę kai suprasi jog tu neesi visi tie dalykai nes yra tik čia ir dabar. Nereikia atiduoti savo energijos tiems dalykams nes tuomet ji tave išsikreipia iš tiesios linijos, reikia ją išlaikyti čia ir dabar viduriniame kanale. Yra ir dar du kanalai ateities ir praeities ir taipogi yra klaidinga laikyti savo energiją juose. Galima tik žvilgtelti į praeitį negalima ja gyventi, negalima laikyti savo energijos praeities kanale verčiau suvokti tą apturėtą patirtį suprasti kokias pamokas tai mums davė ir paleisti tai. Net jai yra kalbama apie paralelias patirtis „praeituose gyvenimuose“ reikia suprasti tai nėra esmė tai nėra tai kas tu esi čia ir dabar, nereikia į tai kabintis ir nusistatyti savo tikslu išsiaiškinti savo paraleliai praeitų gyvenimų paslaptis. Žinoma yra svarbu suprasti iš kur ir kaip tu čia atsidūrei, bet reikia suprasti kad tai tėra kaip rodiklis kuo tu jau nebeesi, kad labiau suprastum kas tu dabar esi ir tai palygindamas galėtum įsivaizduoti bei suvokti kuo tu gali tapti. Ateities kanalas yra gerai kaip ir praeities bet abu nėra teisingi, ateities kanalas turi tave įkvėpti judėti į priekį kad galėtum tapti savimi, kaip laivo burę įkvepia vėjas bet vis tiek tu turi judėti pirmyn su visu laivu su savo čia ir dabar akimirka, tai turi tave tik įkvėpti ir kaip vėjarodis parodyti tau į kurią pusę judėti siekiant savo svajonės. Tad turi žengti pirmyn pilnojo savęs link, to kuo tu žiniai kad tu esi savo širdyje ir tuo kuo tu tapsi sekdamas savo širdimi. Turi būti čia ir dabar.

p.s. tai yra tik tai kaip aš save suvokiu apribotame trijų dimensijų pasaulyje, tame kurį mes vadiname gyvenimu, atmetant visus kitus tankius ir dimensijas bei aspektus kas sudaro pilną mane mano Aukštesniajame AŠ. 

2013 03 29 su Aukštesniojo AŠ pagalba Donatas.

Kas yra atbudimas? + požiūrio klausimas

Atbudimas tai yra kančios pabaiga. Budha.

Visą laiką troškau „atbusti“ ar „pasiekti nušvitimą“ bet iš tikrųjų visada save nuo to sulaikydavau nes bijojau to „atbudimo“, manydamas jog tuomet turėsiu atsisakyti „gyvenimo“. Dabar supratau kad taip nėra, atbudimas nėra gyvenimo atsisakymas, tai kaip tik yra leidimas sau gyventi, tai yra priklausomybės pavertimas malonumu. Lygiai kaip alkoholikas yra priklausomas nuo alkoholio ir negali be jo praleisti nei vienos dienos taip ir mes turime priklausomybę materialiam pasauliui ir nematome gyvenimo be materialaus pasaulio, bet argi tai gyvenimas gyventi dėl priklausomybės? Galbūt tą priklausomybę alkoholiui turintis žmogus visą savo gyvenimą taip ir nugyveną vartodamas alkoholį tik dėl to kad jis negali be to gyventi, bet jai jis atsikratytų tos priklausomybės galbūt tik tuomet jis iš tikrųjų galėtų blaiviai pažvelgti į gyvenimą ir pasimėgauti tuo ką iki šiol darė nes buvo nuo to priklausomas ir negalėjo be to gyventi ir pagaliau paragauti to paties dalyko dėl malonumo, o ne dėl priklausomybės. Argi tai netinka ir gyvenimui? Niekas nesako atsisakyk visko ir išeik gyventi į miškus vienas, ne bet atpažink savo priklausomybę ir pradėk pereidinėti iš priklausomybės ir mastymo aš privalau tai daryti nes man to reikia, į malonumą ir mastymą aš tai darysiu nes to noriu, nes man tai patinka o jai nebenorėsiu bet kada liausiuosi. Žinoma daugelis alkoholikų taip save apgaudinėja kas dieną, todėl naudos vien iš tokio mastymo nėra daug todėl mūsų veiksmai turi atitikti mūsų mintis ir tu turi sau įrodyti jog tu priėmei šį sprendimą rimtai. Kaip tu tai sau įrodysi? Na alkoholikas pirma turi praeiti patirtį vadinama detoksifikacija ar išblaivinimu kai kažkurį laiką tu nutrauki ryšius su tau priklausomybę keliančiu veiksniu kol tos priklausomybės visiškai nebeliks, vieni tai daro palaipsniui kiti visgi izoliuojasi save ilgesniam laikui kad tai atkristų stipriai ir skausmingai. Daugelis manau mieliau rinktųsi metodą išeiti iš to palaipsniui ir daugelis taip ir elgiasi ir susiranda savo vaistus užsiiminėja įvairiom praktikom, energetiniu darbu taip toliau ir panašiai. O štai vat Jėzus ir Budha ėjo skausmingu išblaivinimo keliu, vienas 40 dienų badavo dykumoje, kitas praleido kažkiek metų medituodamas po medžiu ir atsisakę savo priklausomybių jie tuomet sugebėjo pažvelgti į gyvenimą blaiviu atbudusio žmogaus žvilgsiu. Na bet nevisi mes jaučiamės ir to pasėkoje tikime jog mes esame gimę su tokiomis savybėmis kad pasiekti tokius rezultatus imantis tokių žvelgiant eilinio žmogaus žvilgsniu drastiškų priemonių, bet jų ir nereikia priimti kaip absoliutaus rodiklio kad jei aš taip negaliu tuomet ir neverta, ne jie atėjo pas mus kad parodyti mums pavyzdį kaip galima evoliucionuoti sąmonės lygyje ir tai nereiškia kad ir mes privalome taip elgtis, bet jai jų parodytas pavyzdys sukėlė bent vieną mintį vieno iš mūsų galvoje jog mes suvokiame kad galbūt ir mes galėtume tai pasiekti sekdami jų pavyzdžiu, tuomet aš skaitau kad jų misija šioje planetoje buvo sėkminga. Žinoma ne vienas iš mūsų trokšta prabudimo čia ir dabar sakydamas juk aš žinau, aš gyvenu čia ir dabar kodėl aš negaliu tiesiog imti ir prabusti šią akimirką, čia reikia suprasti vieną dalyką atbudimas yra laiko reikalaujantis procesas kundalini energija kyla mūsų kūnu po truputį ir to nepaskubinsi kaip kad ir nepaskubinsi augančios gėlės jai tiesiog reikia leisti užsiauginti tvirtą stiebą kuris galėtų atlaikyti žiedą kai šis išsiskleis taip ir mes turime tapti tvirti viduje sudaryti tvirtą taisyklingą energetinę struktūrą kad kai mūsų viršugalvio čakra pražys ir nušvis per visą pasaulį mūsų pamatinė energetinė struktūra galėtų atlaikyti šią šviesa kuri nušvies kelią kitiems. Tad aš pradėjau nuo mažų dalykų, nereikia pulti į vienuolyną ir užsidaryti ten meditacijai 10 metų su tikslu prabusti, žinoma aš ir nestabdau, jai yra toks noras tai pirmyn vienas Lietuvis labai sustiprėjo tokio sprendimo dėka jai esate girdėję apie tokį Kęstutį Marčiulyną, vis tik mano patirtis buvo tokia kad man geriau buvo pradėti nuo 10min meditacijos ar kokio tai kitokio energetinio darbo per dieną kuris vėliau peraugo į tam tikrus suvokimus ir aš pradėjau suprasti kaip tas praktikas galima taikyti kasdienybėje kad galėtum gyventi negriaudamas aplinkui esančio pasaulio ieškodamas sau naudos, bet išmokdamas gyventi taip kad tavo veiksmai kurtų vertę tave supančiam pasauliui. Štai ką labiausiai aš vertinu savo gyvenime kaip viso to energetinio darbo pasekmę t.y. pradėjimą suvokti jog mes galime visiškai laimingai gyventi būdami kūrėjais ir kurdami nuolatos vertę aplink save tuo darydami laimingus kitus bei save, vietoje to kad viską aplinkui griauti ieškant naudos tik sau. Štai ką aš suprantu kaip dvasinę transformaciją bei sąmonės plėtimąsi ir štai ką aš imu kaip rodiklį sau jog aš tikrai evoliucionuoju į savo paties aukštesnės evoliucijos aspektą. 


Požiūrio klausimas

Mano pavartotas pavyzdys su alkoholizmu nėra paremtas mano asmenine patirtimi, todėl šis pavyzdys gali būti klaidinantis ir sukelti tam tikrų jausmų asmenims kurie yra susidūrę su šia patirtimi, tad verčiau pabandykite suvokti ir paanalizuoti tuos kylančius jausmus iš kur jie, kodėl jie kyla ir ką jie reiškia jums ir to pasėkoje pamėginti suprasti kaip stipriai mes esame įtakojami savo požiūrio bei jausmų. Ir tuomet kai jie nurims pamėginti suprasti ką aš norėjau tokiu pavyzdžiu pasakyti vietoje to kad priimti jį tiesiogine prasme remiantis asmeniniu mastymo modeliu kuris yra paremtas jūsų turima patirtimi ypač jai ta patirtis yra neigiama ir pamėginti pažvelgti į visą tai iš visiškai kitokios perspektyvos ne per jausmų bei minčių prizmę, bet su ramuma viduje ir palyginti kaip galima pažvelgti į tą patį dalyką iš dviejų visiškai skirtingų perspektyvų. Aš tokiu būdu daug išmokau ir pasiekiau nemažai suvokimų savo gyvenime. 
Bet visgi kas yra požiūris bei perspektyva? Mano požiūriu tai tėra mūsų asmeninių patirčių bei nusistatytų įsitikinimų kurios mes dažnai priimame iš kitų pasekmė. Tad kiekvienas žmogus tą patį dalyką gali matyti visiškai skirtingai. Vienas gali matyti kažką ir visiškai ramiai į tai reaguoti vis tik kitam tai galbūt sukelia labai stiprius jausmus. Ką gali tai reikšti? mano manymu tai reiškia jog mūsų turimi jausmai vienokiu ar kitokiu klausimu yra tiesiogiai paremti su mūsų pasąmonėje esančiomis asociacijomis su kažkokiomis tai patirtimis susijusiomis su tuo klausimu. Vėlgi ką tai reiškia, mano nuomone, kuri irgi yra paremta Bashar mokymais, tai kad mes jaučiame kažkokius jausmus kažkokiai tai situacijai nėra absoliutas, tai tėra tai kad mes turime savo pasąmonėje įsitikinimą jog pamačius tokią tai situaciją aš privalau jausti tą jausmą su kuriuo aš turiu asociaciją savo pasąmonėje. Gerai ką su tuo daryti? Paprasta tereikia tai suvokti ir paleisti tą įsitikinimą suvokiant jo duotą naudą tau bei padėkojant jam už tai. Skamba paprastai? Pamėginkit. Man tai labai padėjo daugelyje situacijų.


Įkvėptas filmo Inner Worlds Outer Worlds, su savo Aukštesniojo Aš pagalba 2013 03 24 Donatas