Tarp širdies ir proto

Pirma truputėlį apie protą. Visi jį puikiai žino, bet ar visi yra susimastę, ką jis daro ir kaip jis veikia? Protas yra dvilypis. Jame egzistuoja pasirinkimas, jis gali rinktis šviesą arba tamsą, meilę arba nemeilę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog protas yra laisvas. Tačiau laisvė yra sudėtingas dalykas, nes turėdami laisvę prote, mes dažnai turime poreikį rinktis sau ir kitiems kenksmingus dalykus. Kodėl taip yra? Protui yra visiškai nesvarbu kokiu būdu bus pasiektas rezultatas. Vienintelis dalykas kuris jį domina, tai yra rezultato pasiekimas. Žinoma, gerai ištreniruotas protas gali gyventi vien šviesoje ir kurti kartu su šviesa.  Renkantis visada šviesą vietoje tamsos, galima prieiti prie labai pozityvių rezultatų savo bei kitų gyvenimuose.  Bet vis tik protas yra ribotas pagal tik savo turimą informaciją, bei patirtį, ir svarbiausia jam viskas turi būti logiška. Tad net ir su gerai ištreniruotu protu kūrimas pilnu pajėgumu yra neįmanomas. Tuomet kyla klausimas, tai ko gi čia trūksta? Ir tuomet į pagalbą ateina širdis.

Pirma, paaiškinsiu apie širdį. Nors fizinę širdį mes turime tik vieną, tačiau energetines širdis mes turime net tris. Pirma yra žemesnioji širdis, kas tėra aukštesnysis EGO. Tuomet yra besąlyginės meilės širdis t.y. pagrindinė širdis. Bei trečioji tai beprotiškos meilės širdis. Pirmiausia pakalbėsiu apie žemesniąją širdį. Dėl šios mūsų dalies kyla daugiausia nesusipratimų mūsų pasaulyje. Čia kyla visi jausmai, kuriuos galima įžeisti, arba kitaip tariant sudaužyti kažkam širdį. Nes ši širdis nėra besąlyginė, ji ribota.  Šios širdies dėka yra pasakomos galingos kalbos, kurios užhipnotizuoja milijonus žmonių (pvz. jog iš meilės savo tėvynei reikia eiti į karą). O jeigu taip nesielgsi, vadinasi tu išduodi savo tėvynę, tu jos nemyli. Tai yra milžiniškas nesusipratimas, bet žmonės to nežino, tad reikia tai paaiškinti. Pagrindinė širdis myli be sąlygų. Jei nesvarbu, kas tu ir ką tu darai, ji tiesiog myli. Tokia meilė tikrai egzistuoja. Ar esate kada jautę besąlyginę meilę? Tai tokia meilė, kai myli nejausdamas jokių kondicijų. Jei nesvarbu ar tu esi geras, ar mielas, ar darai tai ko iš  tavęs yra tikimasi. Nekondicinė meilė myli visus, be jokių sąlygų. Jei nesvarbu koks tu, ką tu darai ar ko nedarai. Čia yra tikra širdis. Tai yra tokia širdis, kuri myli, ji tiesiog myli. Tai yra tokia širdis kuri neturi jokių kitokių jausmų, kaip tik besąlyginę meilę. Tai yra tokia meilė, kokią tu pajunti susitikęs su Dievu. Tai yra tokia meilė, kai tu supranti, jog visi tavo šarvai, bei šydai, kurie saugo tave nuo tavo paties demonų tampa beprasmiai. Ir tuomet tu supranti, kas yra tikrai tikra, o kas tebuvo išsigalvota tavo galvoje. Trečioji širdis yra beprotiškos meilės širdis. Čia irgi yra kiek keistoka situacija, nes į šią širdį dažnai įšoka staiga įsimylėję žmonės. Tai tokia meilė, kai jos nebegali vadinti besąlygine, o tik beprotiška. Tuomet esi tokioje ekstazėje, jog tau atrodo, jog ir patį pragarą perbristum, kad tik pabūtum su tuo žmogum dar akimirką. Ši širdis nors ir labai galinga, bet šiek tiek ir pavojinga. Nes vedamas šios širdies tu tampi tikrai beprotis. Tad su šia širdim atsargiai, bet tai tikrai galingas įrankis esantis mūsų viduje. Dar vienas geras pavyzdys apie šią širdį yra, kai tu esi pasiryžęs paaukoti net gyvybę savo ar gal net kito, dėl savo mylimo žmogaus, nes protas čia jau nebemąsto. Kaip ir visur, geriausia yra išlaikyti pusiausvyrą. Taip ir širdyje reikia rinktis aukso viduriuką, t.y. vidurinę širdį, besąlyginės meilės širdį. Ir tuomet viskas tampa paprasta ir aišku, nes tu tampi pusiausvyroje su savimi, o svarbiausia su savo jausmais, bei širdimi. Atradę aukso viduriuką, galite pradėti naudoti savo širdį pasaulio labui. Tuomet prasideda stebuklas vadinamas: kūrimu iš širdies. Širdžiai jokių ribų nėra. Ji padaro net ir nelogiškiausius dalykus. Tuomet yra įmanomi stebuklai. O kas svarbiausia yra tai, kad širdis kai kuria, ji tai daro nenuskriausdama nei vienos būtybės visoje visatoje. Ji viską taip suorganizuoja, jog visiems būtų gerai. Kaip vyksta kūrimas iš širdies, bei proto? Iš proto kurti yra paprasta. Galvoji apie kažką ilgą laiką, to rezultate savo mintimis prisišauki tai ko norėjai. Ne visi norai pildosi iš karto, kiti neišsipildo šiame gyvenime išvis. Pavyzdžiui savo praeitame gyvenime buvau silpna mergelė, kuri negalėjo savęs apsiginti, o aš labai to norėjau. Tad šiame gyvenime esu vaikinas ir treniruojuosi kovų menus. Tad pagal savo mintis, mes pasirenkame sau sekančius scenarijus. Užtai kūrimas iš širdies yra kitoks. Čia kurti galima tik jaučiant besąlyginę meilę visai visatai. Nedaug kas turi tokią meilę, bet tie kurie ją tokią turi yra vadinami Pakylėtaisiais Valdovais, bei Angelais. Jie iš tikrųjų gali daryti stebuklus, pasaulio labui. Jie turi tikrąją galią, nes Dievo galia tavimi teka tik tuomet, kai nestatai jei jokių sąlygų, kurios kaip barikados trukdo pasiekti savo tikslą. Toks yra kūrimas iš širdies. Besąlyginis ir linkintis pasauliui tik viso ko geriausio. Tokia meilė tikrai egzistuoja. Tik mes esame ją pamiršę per debesis esančius tarp proto ir širdies. Bet tai tikrai yra. Ir labai geras būdas tai pajusti yra pasiūlyti tokią meilę kažkam kitam. Tuomet dėl pusiausvyros dėsnio tokia meilė bus pasiūlyta ir tau, ir tu pajusi ją net su kaupu. Tad linkiu visiems besąlyginės meiles!

Dovanos, baimės ir jų pasirinkimas

Gyvenimas yra kupinas dovanų. Bet ne visas dovanas mes teisingai įvertiname. Nes ne visos gaunamos dovanos mums patinka. Juk gavimas meilės bei džiaugsmo yra daug maloniau, nei gavimas į kailį. Bet kodėl mes gauname mums nepatinkančias dovanas? Nes mūsų gaunamos dovanos atitinka mūsų išsiunčiamas dovanas. Ką išsiunti - tą ir gauni. Bet kodėl? Todėl kad siuntėjas ir gavėjas tėra tas pats asmuo. Mums tik atrodo, kad aš galiu elgtis su kitais kaip noriu ar galvoti apie kitus ką noriu, nes jie nėra aš ir manęs tai neliečia. Bet tai nėra tiesa. Tai tėra iliuzija. Iš tikro mes esame visi viena. Viena siela. Dievo siela. Tiek kad mes esame susiskaidę į skirtingas individualizacijas ir atskyrimas tarp mūsų tėra iliuzija. Tad tai ką išsiunti tą ir gauni atgal, nes jei tu siunti sau siuntinį iš vienų namų į kitus savo namus. Tai tu ir gausi tą patį siuntinį. Tad yra labai svarbu stengtis išlaikyti savo veiksmus, mintis bei jausmus, kuo švaresnius. Nėra tiek būtinas tas pozityvumas, nes kas vienam laimė kitam gal nelaimė. Juk jei dvi valstybės kariauja ir tik viena laimi. Tuomet vieniem ta pergalė yra laimė, kitiem nelaimė. Užtat svarbiau yra švarumas, bei skaidrumas. Kad nebūtų paslapčių, juk kai nėra paslapčių tai nėra ir apsimetinėjimo, jei nėra apsimetinėjimo, tai nėra ir negatyvo, nes viskas yra švaru, bei skaidru.

Kai viskas tampa švaru, bei skaidru tuomet išnyksta  visos baimės, kas bus jeigu bus. Juk bet kokia baimė tėra iliuzija apie tai, kas dar neįvyko arba asociacija su tuo, kas jau įvyko ir tu tuo jau nebeesi. Bet mes negalėdami matyti į priekį remiamės savo patirtimi. O labiausiai įsimenamos yra negatyvios patirtys. Juk kai sekasi gerai, tai atrodo jog viskas tiesiog vyksta pagal planą, bet kai nepasiseka pradedi mastyti, o kas buvo negerai? Geriausias būdas įveikti bet kokią baimę - stoti prieš ją. Pavyzdžiui aš neesu didelis vorų gerbėjas, bet per gyvenimą tenka su šiais gyventojais susidurti. Daug jų esu atvertęs į šviesą astralinėje 4D dimensijoje, bet va čia 3D viskas kitaip. Čia tu nematai šalia savęs Arkangelo Maiklo laukiančio tau padėti. Bet čia ir nėra tokių didelių vorų, kurie yra namo dydžio. Bet va po truputėlį bandai su jais susidraugauti, pradžioje žvelgi per atstumą, tuomet prisiartini. Po kurio laiko paimi su laikraščiu, tuomet jau tik su mažu popierėliu, kol galiausiai pajauti, kad jau gali mažiuką voriuką ir ant delno paimti. Ir ta neigiama iliuzija vis tirpsta. Juk tokia daugybė žmonių visiškai laisvai žaidžia su nuodingom gyvatėm, skorpionais ir net liūtais ar tigrais. Ir nieko baisaus nenutinka, jiems jie yra draugai. Nes jie savo širdyje baimę yra pakeitę meile tiems gyvūnams ir jiems jau nebaisu. Kaip stiprinti savo meile? Po žingsnelį, bent man taip geriausiai veikia. Pvz vaikystėje skendau ir po tos traumos pradėjau labai bijoti vandens. Visi draugai mėgo maudytis, bet aš ne. Buvo nepatogu gyventi su šiuo kompleksu. Tad išaušo diena, kai pasakiau sau, kad daugiau taip gyventi nebenoriu. Tad nuėjau į sporto klubą ir pasisamdžiau asmeninį trenerį ir taip pradėjau lankyti plaukimo kursus kartu su 7-10 metų vaikais, o man jau buvo apie 20metų. Dar juokinga buvo tas, kad aš gavau didelę nuolaidą kursams, nes mane įrašė į mažamečių grupę. Taip aš įveikiau savo baimę. Netapau stiprus plaukikas, bet vandens baimės tikrai atsikračiau, o ir plaukti dabar tikrai sugebu. Tad kai stoji prieš savo iliuziją tik tuomet gali jos atsikratyti.

Ir čia mes visi galime laisvai pasirinkti. Mes visada galime pasirinkti, ar mes ir toliau norime gyventi savo susikurtoje iliuzijoje, jog gyvenimas yra neteisingas ir tik aš esu teisus, ar galbūt reikėtų pažvelgti į viską taip, kaip viskas iš tikrųjų yra. Kalbant apie dovanas mes taip pat visada galime laisvai pasirinkti, ar mes norime šios dovanos, ar ne. Ir mes visada galime ją priimti arba jos atsisakyti. Svarbus momentas yra tik kaip tu tai padarysi. Jei tau kažkas nori pripiršti kažką, ko tau tikrai nereikia, tokiu atveju išklausai antrą pusę ir supranti kodėl jis mano, kad tu turi priimti jo dovaną, tuomet nebelieka jokiu iliuzijų. Kai viskas tampa aišku ir skaidru tuomet nebelieka jokios iliuzinės baimės ir tuomet tu gali tam žmogui pasakyti: ačiū už tavo man siūlomą dovaną, bet aš jos atsisakau. Ir net nereikia pateikinėti jokių pretekstų, kodėl tu taip elgiesi, nes jei pasakai tai tikrai iš širdies abejonių kitam nebelieka. Abejonės bei iliuzijos kyla tik proto lygyje, širdyje viskas yra tyra ir gryna. Ir pasakymas, kad jo širdis yra sugadinta yra neteisingas, nes širdis negali būti sugadinta, ji tik arba veikia arba ne. O protas jau kas kita, jame visada vyksta daug veiksmo. Širdyje viskas paprasta, arba ji kuria arba ne. Protas dvilypis, širdis vienalypė. Tad gyvenkite širdimi draugai mano, net jei protas tam ir prieštarauja.

Kas ta energija ir kaip jos gauti?

Manau visi esate susidūrę su terminais Energija, Prana, Chi ir pan. Paprastai tariant tai tėra visatos energija arba tiesiog Dievas. Šio straipsnio tikslas yra pasidalinti savo patirtimi, mano atrastais keliais kaip tą energiją gauti. Kadangi mūsų „realus“ materialusis pasaulis tėra 0,1 proc. ar net mažiau, ką sudaro masė. O visa kita tėra tarpai. Juk jei išdidinus atomą iki kamuolio dydžio, tarpai tarp atomų gaunasi futbolo aikštės dydžio. Tai automatiškai iškelia klausimą, tai kas gi viską laiko kartu tarp tų tarpų? Ir tai kaip jau minėjau yra Energija. Ši energija yra mūsų kasdieninė duona. Be jos mes neišgyventume. Tiesa sakant mes net neegzistuotume. Nes mes esame iš jos sudaryti. Tiek kad esame apvilkti 3D šydu ir to nematome. Bet nubudę žmonės galintys matyti realybę, tokią kokia ji yra, tai mato ir jie žino. Deja, kadangi mes savo energetinio kūno nematome, todėl ir nesuprantame kaip ir kas. Ir šis straipsnis nėra apie tai, kaip tai pamatyti, bet verčiau apie tai, kaip pripildyti save to, ko mes nematome. Tik pirmas klausimas iš kur žinoti kad kažkas vyksta, jei tu nieko nematai? Reikia pasikliauti tuomet savo jausmais. Jei kažkas keičiasi reiškia kažkas vyksta. Toliau save stebi ir žiūri, ar tau tai tinka ar nelabai. Aš nesikoncentruosiu į metodikas, jas jūs galite rasti patys. Verčiau pateiksiu savo atrastus kelius:                 

 1. Energiją galima į save įkrauti iš aplinkos. Tuo yra paremtos visos Thai chi, Qi gong ir dauguma kitų kovos menų mokyklų. Šiuo keliu eidamas tu tampi stiprus karys, nes tu išmoksti pasiimti energiją, kad jaustumeisi pilnas. O Žemė tikrai mielu noru pasidalins su tavimi savo dovanomis. Reikia tik paminėti, kad geriau tokia veikla užsiimti kažkur gamtoje, kur energija yra kuo švaresnė, bei grynesnė.

 2. Energiją galimą atimti. Šis kelias labai aršus. Jo metu tu turi susirasti sau priešininką ir jį nugalėti. Pažemintas priešininkas tau nusileidžia. Tu pasijunti stiprus. Kova gali būti bet kokia: fizinė, psichologinė, energetinė. Žinoma, šis kelias kiek ribotas, nes nugalėjęs vieną greitai gausi kitą, stipresnį ir galingesnį priešininką, toks jau dėsnis. Kiek įveiksi, tiek ir būsi stiprus. Kol galiausiai sutiksi tokį priešininką, kurio nebepajėgsi įveikti. Nebent tu pasiryžęs įveikti net ir patį Šėtoną pragare, kas ir organizuoja tokį kelią, nes kiekviena kova artėji žingsneliu jo link.

3. Energiją galima pažadinti savo viduje. Mūsų viduje ties bamba yra didelis energijos šaltinis ir naudojant tinkamas metodikas, tą energiją galima pažadinti. Tai yra vadinama Kundalini žadinimu. Tik šis kelias kiek pavojingas, nes pažadinus šia energiją, kai esi tam dar nepasiruošęs gali stipriai nukentėti. Nes energija yra tikrai stipri ir kartą pravėrus užtvankos vartus jų jau nebeužversi. Energija tave užlies. Ar susitvarkysi su tuo jau tavo reikalas.

4. Energiją galima užsitarnauti. Darydamas gerus darbus užsidirbi sau taškų ir tampi vis stipresnis, tai tęsdamas gali tapti tikrai stiprus žmogus. Tas geras jausmas, kuris tave užpildo, kai kažkam padedi ir yra energija.      

 5. Energiją galima pasiskolinti. Tarkim tau yra patikėta atlikti labai didelį darbą čia Žemėje. Tam tau reikės tikrai daug stiprybės. Tokiu atveju Energija yra duodama avansu tam darbui atlikti. Darbui pasibaigus energija grįžta atgal pas savininką ar iškeliauja į Šaltinį, o kartais lieka ir pas naudotoją. Manau tai priklauso nuo bendro susitarimo. Tuo yra paremtos visos legendos apie talismanus, herojais patapusius žmones, kurie ištraukė kardą iš akmens ir pan. Šis kelias yra nuotykių ieškotojams. 

 6. Energijai galima leisti tiesiog pas tave ateiti. Kuo jūs manote užsiima visi tie, kurie per dienas medituoja? Jie atsipalaiduoja iki tokio lygio, kad energija juos pradeda užlieti pati savaime. Ji visada nori mus užlieti, tiek kad mes esame nuolat užsiblokavę, nes pasaulis mums atrodo baisus ir kupinas pavojų. Ir taip atrodo tik dėl to, kad mes nesuprantame jo dėsnių. Bet supratus Matricą, bei veidrodžio dėsnį, pasaulis pasidaro žymiai lengvesnis gyventi. Tuomet ir atsipalaiduoti tampa kur kas lengviau. 

 7. Energiją galima gauti suvokus, jog tu ir esi Dievas ir jokio atskyrimo tarp tavęs ir Energijos nėra, tai tėra 3D iliuzija. Deja, tam reikia praeiti tam tikrus patyrimus, kad pasiekti suvokimus. Bet tai vyksta nuolat, netgi dabar, kai jūs skaitote šį mano straipsnį.                                                        

 8. Energiją galima susigrąžinti vien savo tikėjimo dėka. Kodėl šį kartą susigrąžinti, o nebe gauti? Nes gavimas tėra iliuzija, kurią mums sudaro Nematomieji. Iš tikro, visa visatos Energija ir priklauso mums, nes mes esame Dievas visi kartu paėmus. Tiek kad mes leidomės apgaunami, nes buvo toks susitarimas, jog vykstant į šią planetą turi visko atsisakyti. Tokios šio žaidimo taisyklės. Mes visko atsisakėme tam, kad išbandytume savo jėgas šiame žaidime ir prisimintume kas mes esame iš tikrųjų. Ir aš jums sakau, kad jau atėjo tas laikas, kai mums reikia prisiminti! Laikas susigrąžinti tai, kas teisėtai priklauso mums. Užtenka žaisti tuos žaidimus. Reikia pasakyti tiems, kurie mus laiko surištus ir užrištomis akimis, Dievo vardu aš sakau: aš atsiimu tai kas man teisėtai priklauso ir panaikinu visus susitarimus, kurie nėra mano geriausiam būviui. Čia yra tikra galia. Nes tu nepasiduodi daugiau žaidimams, o verčiau deklaruoji - aš esu nepriklausomas ir laisvas. Žinoma, šis kelias kaip ir visi kiti turi minusų. Nevisi turi tokį stiprų tikėjimą. Tad reikia rinktis kelią, kuris yra tau priimtiniausias, tuomet pasirink metodą, kurį naudosi eidamas tuo keliu ir tuomet tiesiog juo eik. Visa tai tėra keliai, kuriuos aš esu atradęs. Galbūt jų yra daug daugiau, tad ieškokite. Ir svarbu nebijoti suklysti, jei suklysi OK, imi kitą kelią ir eini juo. Svarbu yra bandyti. Nebandydamas nesužinosi, kuris kelias yra tau tinkamiausias. Tad linkiu stiprybės ir gero kelio!

4 Kryptys bei teisingas pasirinkimas

Kaip jau nekartą esu minėjas mes esame laisvi pasirinkti viską savo gyvenime. Bet ar tikrai mes esame tokie jau laisvi? Ar tikrai mes galime visiškai nuspręsti ką mes norime patirti? Iš dalies atrodo kad tikrai. Juk tu kasdieną nusprendi: šiandien tu valgysi, eisi į darbą, parduotuvę ir pan. Ir atrodytų, kad mes galime laisvai pasirinkti šiuos dalykus. Bet vis tik neretai jaučiamės įkliuvę į tokią situaciją, kai neturime visiškai jokio pasirinkimo. Kas tai per dalykai? Ogi tie patys dalykai. Mums reikia valgyti, nes jaučiamės alkani. Mums reikia eiti į darbą, kad turėtume už ką nueiti į parduotuvę. Mes jaučiame, kad privalome tai daryti. Taip pat mes negalime pasirinkti kada mums atsitiks kokia nelaimė ar pan. Net ir patys didžiausi mūsų planetos žmonės patyrė baisių dalykų. Juk Jėzų nukryžiavo, Bhudą nunuodijo, Ghandį nušovė. Tad mūsų gyvenimas nors ir laisvas, bet neretai jaučiamės kaip narvelyje. Mes galime jame laisvai judėti, bet tai tik tas pats narvelis. Gal šis straipsnis iš pirmo žvilgsnio prasidėjo ir kiek neigiama mintimi, bet greitai suprasite kodėl to reikėjo. Pirma, noriu papasakoti apie požiūrį. Požiūris yra labai svarbus dalykas. Apie ką turbūt nekiekvienas susimąsto. Tarkim Jėzų nukryžiavo. Atrodo labai neteisingas ir baisus dalykas. Bet kai matai pilną paveikslėlį supranti, kad to reikėjo. Tam jis čia ir atėjo, kad parodytų mums jog net ir už tokius dalykus galima atleisti. Tad jo misija buvo sėkminga, nors ir žvengiant iš paprastos perspektyvos taip neatrodytų. Kartais mes galvojame, kodėl nutiko tas baisus dalykas mūsų gyvenime? Bet neretai tokios istorijos baigiasi labai įdomiai, nes žmogus pradeda tuomet domėtis kas ir kodėl. Vieni žmonės nėra labai giliai įmigę šioje 3D iliuzijoje, tad jiems yra lengva pradėti iš jos busti. Kitiems deja reikia rimto sukrėtimo, kad jie pradėtų susiprasti. Kartais tai tiesiog karma, kartais ta patirtis tau reikalinga, kad kažką suvoktum. Niekas niekad nežino iki galo, tad mano patarimas vienas, kad ir kas benutiktų - padėkoji ir judi pirmyn. Skamba nelengvai, aš suprantu, bet reikia žinoti vieną dalyką, kad visada yra aukštesnis planas. Išmokai pamoką - gyvenimas tęsiasi, neišmokai - pamoka kartojasi. Kaip žinoti ar tikrai išmokai pamoką? Sunku pasakyti, bet kad ir kas benutiktų tavo gyvenime jei priimsi tai kaip dovaną ir su meile, tada tikrai bent 50 proc. pamokos išmokai. Tad nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Pvz. kartą norėjau pažiūrėti filmą, buvo savaitgalis ir jokių planų neprisiminiau, tad puikus metas pažiūrėti filmą. Bet staiga sustreikavo kompiuteris ir negaliu žiūrėti. Tuomet nuėjau veikti kažką kitą ir beveikdamas prisiminiau, kad buvau susiplanavęs tą savaitgalį rašyti straipsnį ir tik dabar tai prisiminiau. Ir tikrai žinau, kad jei būčiau pasinėręs į filmą būčiau tikrai apie tai neprisiminęs. Tad visada žinokit, jog yra aukštesnis planas, nors jums gali atrodyti ir kitaip. Beje, kai straipsnį baigiau, kompiuteris pradėjo vėl puikiai funkcionuoti, savaime. Bet kaip tuomet mums priimti sprendimus savo gyvenime? Iš kur žinoti jog tai nutiko, nes ir turėjo tai nutikti, o kažkas tebuvo neteisingo pasirinkimo padarinys? Juk lengva yra priimti sprendimus, kai matai aukštesnį planą, kai esi Jėzus ar Bhuda. Kai žinai Didįjį planą, tai tavo sprendimai bus visada patys teisingiausi, nors kitiems taip ir neatrodys. Bet ar pastebėjote vieną dalyką jų istorijose. Abu jie priėmė savo likimus pasikliaudami savo širdimi, nes jie žinojo kad tai yra teisingas sprendimas, nors ir nelogiškas iš šono žvelgiant. Protas tegali remtis logiką, kurią jis žino, širdžiai logikos nereikia - ji tiesiog žino. Vienas dalykas apie pasirinkimus yra tas, jog mes visada galime rinktis 4 kryptimis. Taip keturiomis o ne dvejomis jei turint omenyje dualumą. Pirma mes visada galime rinktis tamsiąją pusę t.y. eiti žemyn. Mes visada galime priimti savo sprendimus remdamiesi baime bei ego. Toks kelias duoda daug pamokų ir stipriai užgrūdina valią. Antra mes galime rinktis šviesos pusę t.y. eiti aukštyn. Mes visada galime priimti sprendimus remdamiesi besąlygine meile bei atsidavimu. Tai labai stiprina širdį ir išlaisviną sielą. Trečia mes galime mėginti eiti ir šviesos ir tamsos keliu t.y. eiti į kairę. Dauguma taip daro ir aš taip bandžiau ir tai reikalauja tikrai daug pasišventimo, tas nuolatinis laviravimas tarp tamsos ir šviesos tikrai gali daug ko išmokyti. Arba palikti tave taip nieko ir neišmokusiu. Ir ketvirta mes galime eiti į dešinę t.y. jokiu iš paminėtųjų kelių. Tai yra tikrai įdomus kelias. Jis skirtas tikrai ne kiekvienam. Eidamas šiuo keliu tu atsiriboji nuo visko. Dauguma išvažiuoja į vienuolynus, ar išeina gyventi į miškus. Tad kur ta pasirinkimo laisvė? Ir koks yra tas teisingas pasirinkimas? Pasirinkimo laisvė ir yra tame, jog mes visada galime rinktis kaip mes sureaguosime į mums duodamą situaciją ir kokį kelią pasirinksime. Nes nuo to priklausys ir koks tolimesnis likimas mūsų laukia, ar mums jau užtenka šios pamokos ir jau galime eiti prie kitos, o gal jau išviso baigėme mokyklą ir laikas stoti į universitetą. Ar mus dar paliks antriems metams toje pačioje klasėje. Mes priimame sprendimus ir tik mūsų priimtų sprendimų pasėkoje mums yra suplanuojamas tolimesnis mūsų likimas. Tad priimdamas sprendimus, klausydamas savo širdies tu sulauksi ir rezultatų paremtų širdimi, o klausydamas ego - sulauksi rezultatų paremtų ego. Likimas tikrai egzistuoja, bet jis nuolat keičiasi dėl mūsų priimamų sprendimų. Taip mes mokomės. Ir nereikia jo kaltinti, kad jis mums atneša vien blogas patirtis, gal verčiau pažvelgti į sprendimus kokius mes priimame. Manau nevertėtų tikėtis, kad rytojus viską pamiršęs bus atlaidus, nors aš šiandien ir negražiai elgiausi. Žinoma, atleidimas egzistuoja, bet jis pašalina tik perteklinį negatyvą ir neleidžia įsikišti blogiečiams, bet Matricos veidrodžio efekto tikrai nepašalina. Tad jei pasėjai piktžoles, tai piktžoles tik ir ravėsi, bet jei pasėjai gėles arba daržoves tokį rezultatą ir tikėkis sulaukti. Gyvenimas tikrai tėra veidrodis, bet mes senai savo veidrodžių nevalę. Jie yra apdulkėję ir murzini, tad neverta ir gero vaizdo per juos tikėtis. Purvinam veidrodžiui gali šypsotis kiek nori, bet vis tiek tematysi purviną atvaizdą. Tad nepamirškite valyti savo veidrodžius. Metodai jūsų, mano pareiga jums tai tik priminti. Ir pamatysite kai veidrodis bus švarus tada jums besišypsant ir atvaizdas jame iškarto pradės atgal šypsotis. Deja, bet jei susirauksite jis irgi greitai susirauks. Tad pasirinkimas kaip visada jūsų. Galite kaltinti veidrodį, kad jis blogai rodo arba imtis iniciatyvos ir jį gerai nuvalę pradėti jam šypsotis.

4 Šviesos lygmenys ir Maikalo kalavijas

Pradėkime nuo to paaiškinimo kas yra žmonių šviesos lygmenis. Pirmas lygis yra Šviesos Darbuotojai: tie kurie skleidžia visur šviesą, jokios kovos jiems nerūpi, jie yra tiesiog kaip saulės spinduliai apšviečiantys šešėlius ir padedantys augti viskam, kam reikia šviesos. Antras lygis yra Šviesos Kariai: tai yra tie žmonės, kurie turi leidimą naudotis šviesos kalavijais, valyti iš visur tamsą  yra pagrindinė jų užduotis. Tuomet seka trečias lygmuo ir tai yra Šviesos Valdovo lygmuo. Tokiam asmeniui šviesa tiesiog paklūsta. Jam teriekia pasakyti: tebūnie šviesa! Ir visa aplinka nušvinta bei ten jokios tamsos nebelieka. Juk tamsa nėra nieko daugiau, kaip tik šviesos nebuvimas. Įjunk šviesą ir tamsa išnyks. Ir ketvirtas lygmuo yra Šviesos Esybė. Tai yra toks lygmuo, kai tau jau nebereikia atskirti savęs nuo šviesos ir jai vadovauti, nes tu ir esi šviesa. Visur kur tu eini šviesa užpildo aplinką ir tamsa išsisklaido.

Prie Šviesos lygmenų termino priėjau kaip visada - per savo praktiką. Taip jau yra, kad kai išbandai pats savo kailiu - ne be lieka neaiškumų, kaip  tarkim perskaičius knygą. Bet žinoma, yra labai gerai prieš ką nors išmėginant  turėti apie tai bendrinių žinių. Todėl savo straipsniuose aš stengiuosi dalintis savo kuklia patirtimi bei suvokimais iš savo kasdienės patirties. Istorija apie 4 Šviesos lygmenis pati savaime papasakos apie tai, kas yra Šviesos lygmenys.

Savo gyvenime esu patyręs persikraustymų, kai reikia pakeisti gyvenamą šalį ir vėliau kraustytis į skirtingus miestus. Esant tokiai patirčiai pastebėjau vieną svarbų dalyką. Labai sunku išlikti energetiškai švariam vis keliaujant iš vienos vietos į kitą. Visur, visuose namuose, visada pilna visokių man nepažystamų bei su manimi nerezonuojančių energijų, bei būtybių. Pradžioje buvęs tik kuklus šviesos darbuotojas greitai supratau, kad vien būdamas pasyviai geras, daug įtakos pasauliui nepadarysiu, greičiau tos būtybės tą įtaką padarys tau. Tad ką aš vėliau išmokau – naudoti Arkangelo Maiklo šviesos kalaviją. Su juo aš galėjau išsivalyti savo vidų, naujus namus, bei savo astralinę erdvę. Tokių būdu tapau Šviesos kariu. Kaip tai prasideda? Labai paprastai, vakarais aš užsimerkiu meditacijai ir mane aplanko toje vietoje gyvenančios astralinės būtybės. Gal taip yra ir ne kiekvienam, bet tokia jau mano kasdienybė. Tad man tenka su jomis bendrauti. Visa laimė, kad iki šiol neteko susidurti su tankiomis būtybėmis, kurios yra įstrigusios mūsų dimensijoje ir vaidenasi kaip kokios šmėklos. Bet ką aš darau, tai aš išvalau savo kūną ir mane supančią aplinką. Bei labai svarbu ir astralinę erdvę esančią virš manęs, bei po manimi, kur pasirodo ir būna didžioji dauguma astralinių būtybių. Tikslių nuorodų kaip rasti šias erdves duoti negaliu. Bet galiu pasakyti tiek kad tikrai užtenka intencijos ir susikoncentravimo į erdvę virš tavęs ir po tavimi kad galėtum pajusti kas ten randasi. Jei pajuntate bet ką kas nėra šviesa, mano rekomendacija iš karto nesileidus į kalbas perskrosti tai kalaviju. Jei Būtybė iš šviesos kardas jos nepalies, jei ji ne iš šviesos tuomet ji transformuosis į Šviesą. Svarbu, nesileiskit su jomis į jokias kalbas. Jos labai gudriuos ir gali greitai apsukti jums galvą. O to joms reikia kad išgyventų. Nes kai su jomis prasidedate jos gali siurbti iš jūsų energiją. Viskas būna gerai jei tos būtybės yra iš šviesos. Tuomet jos yra draugiškos ir tau padeda, bet tokių yra mažuma.  Su tamsos būtybės  yra kiek kitaip. Jos duoda daug iššūkių bei pamokų. Kaip aš atlieku valymą? Paprasčiausiai savo mintyse sutikęs negatyvių būtybių joms užmoju savo Šviesos kardu ir taip jas transformuoju į Šviesą. Žinoma, viskas vyksta mano vaizduotėje ir galbūt kažkam gali pasirodyti, kad tai vaizduotėje tik ir telieka. Bet po tokių apvalymų namuose jautiesi geriau, daug geriau išsimiegi, valgai, geresni namiškių santykiai ir pan. Tad mano protui tokių įrodymų pakanka. Tokiu būdu galima išsivalyti savo astralinę erdvę, kurioje esant neigiamai tavo nuotaikai renkasi negatyvios būtybės. Ir neapsigaukit, jog apsivalyti pakanka vieną kartą. Deja, tu gali išsivalyti šiandien, bet jei ryt jausies blogai tuomet erdvė tampa atvira negatyvam. Tad reikia tai daryti kasdien. Man tam tinkamiausias laikas yra vakaras. Aš atsisėdu sau ramiai ir pajutęs negatyvias mintis ar kažką panašaus užlieju viską šviesos kalaviju (mostelėju su kalaviju per tamsą ir jos būtybes). Su aplinka yra kiek paprasčiau. Ten yra tankesnė erdvė ir pokyčiai taip greitai nevyksta. Tad kartą išvalius kuriam laikui gali būti ramu, bet reikia turėti omeny, kad esant palankioms sąlygoms, tai yra esant neigiamoms emocijoms ir vėl atidaromos durys tamsos būtybėms.

Taigi išmokęs apsivalyti maniau, kad tai jau viskas - kalno viršūnė. Deja, pasirodo tai tebuvo kelio pradžia, nes kai pamėginau valyti kitų žmonių astralines erdves supratau, jog mano kardas ten neveikia. Tad man buvo suteiktas 2 Lygio Šviesos kalavijas, kad galėčiau jo pagalba valyti kitų žmonių astralines erdves. Kardo suteikimas vyksta tiesiog savaime, jei yra intencija, atsiranda ir priemonė. Nereikia nei prašyti nei kažką specialaus daryti. Tiesiog jei tu esi tam tikrai pasiruošęs, kardas tau bus suteiktas. Kardų išvaizda tėra grynai fantazijos reikalas, esmė yra suvokimas, ką tas kardas gali. Taigi, įvaldęs antro lygio kardą galvojau, va dabar tai jau tikrai aš stiprus, kol nesupratau jog antro lygio kardas veikia tik savo aplinkoje ir su tau artimais žmonėmis. Tad kai nusprendžiau pamėginti dirbti su svetimomis aplinkomis tam man reikėjo galingesnio ginklo. Tuomet man jau buvo suteiktas trečio lygio kardas, kuris jau yra pats galingiausias. Su trečio lygio kardu tu gali išvalyti viską šioje visatoje. Ar bent jau aš tiek suprantu iš Arkangelo Maiklo mokymų. Dabar apie dar du lygius. Įvaldžius antrame lygyje tris Arkangelo Maiklo Šviesos kalavijo lygmenis tu eini į Trečia Šviesos lygmenį, iš Šviesos kario į Šviesos valdovą. Būti šviesos valdovu yra tikras iššūkis, nes viskas čia yra paremta tikėjimu. Nes tu neatlieki jokio veiksmo savo protu. Tau nebereikia įsivaizduoti bei matyti kaip vyksta kova. Tu tiesiog įsakai šviesai ir ji įsižiebia. Tai yra didelė galia, bet jai reikia ir didelės valios. Nes žymiai paprasčiau yra tiesiog užmoti kardu. Na o ketvirtasis lygmuo tėra buvimas Šviesoje. Tu esi Šviesa ir tau ne be reikia nieko daugiau dėl to daryti. Tai yra tas lygmuo, kurio mes visi siekiame. Tapti tikromis Šviesos būtybėmis. Tuomet mums nebeliks jokių problemų, nes mūsų kūnas bus gryna Šviesa. O Šviesoje viskas yra tobula, ten nėra nukrypimų. Bet kokie iškraipymai atsiranda tik tuomet, kai kažkur yra bent krislelis tamsos. Pabaigai dar vienas paminėtinas faktas yra tas, kad taip kaip aš matau šį šviesos lygmenų išsidėstymą tai tėra mano požiūris iš mano 3D pasaulio žvelgiant į astralinę dimensiją. Tad žvelgiant iš kitos perspektyvos, viskas gali atrodyti visai kitaip. Tad neatmeskite šios informacijos jie ji jums skamba nepriimtinai, bet ir netikėkite manimi tiesiog aklai, atlikite savo asmeninį tyrimą ir galbūt atrasite kažką, apie ką aš dar neesu pasakojas. Tai tokia informacija šiuo kartu norėjau su jumis pasidalinti ir kaip visada tikiuosi jog gal būt ji bus kam nors naudinga.