Ką aš galėčiau
padaryti tokio, kad galėčiau pasitarnauti žmonijai ir užsidirbti sau Matricos
taškų, kad ji man atlygintų pagal mano norus? Klausimas, kuris nuolat sukasi
mano galvoje. Tačiau gali likti nesupratusių, apie ką aš čia kalbu. Kaip yra
susiję besąlyginė meilė pasauliui, šviesos skleidimas, bei dalijimasis ir
savanaudiškumas? Kažkaip nesiriša, bet tik iki tol, kol aš jums nepaaiškinau
sistemos. Suprantate, yra pusiausvyros įstatymas. Kad ir kiek tu bebūtum
šventas bei visiems dalintum savo gėrį, neimdamas už tai jokio atlygio, Matrica
vis tiek suras savo kelius, kaip tau atsilyginti. Tai neišvengiama, nes yra
įstatymas. Net jeigu pridarytum pasauliui gero ir bėgtum kažkur pasislėpti į
miškus, kad tik Matrica niekaip negalėtų tavęs pasiekti per kitus žmones, o
gamtos dovanų tu visiškai nepastebėdamas sugebėtum nugyventi likusį savo
gyvenimą. Dovanos - jos niekur nedingsta. Skola yra skola ir ji tau bus
atlyginta kitame tavo gyvenime, kai tu nieko neprisiminsi. Tau tiesiog atrodys,
kad esi gimęs po laiminga žvaigžde. Nes jeigu tu nepriimi tau duodamos dovanos,
tai vis tiek atsideda ir yra kartojama, kol pusiausvyra yra išlyginama. Matrica
šiuo atžvilgiu yra negailestinga. Žinoma tas galioja ir į kitą pusę. Pridarius
kitiems nuostolio, deja teks ir pačiam tai patirti, šiame ar kitame gyvenime.
Tad neverta apsimetinėti šventu, verčiau palaikyti tą pusiausvyrą suvokiant,
kad leisdamas kitam tau padėti, tu padedi ir jam. Tokiu būdu jis gali užsidirbti
taškų sau, kad jam kažkada kažkas galėtų padėti srityje, kurioje jam bus
reikalinga pagalba. Tad verčiau žinoti, kokios konkrečios pagalbos, kokioje
konkrečioje srityje tau reikia. Nes tai kas tau galbūt atrodo labai svarbu ir
ypatinga, kitam gali būti tiesiog paprastas eilinis dalykas, ir jis tau labai
lengvai bei mielu noru padės toje srityje. Tad ką aš noriu tuo pasakyti, kad ir
kaip keistai tai beskambėtų, bet kai kažkam darote paslaugą, turėkite mintyje,
ko norėtumėte už tai mainais, bet ne iš to žmogaus žinoma, o iš Matricos. Patikėkite
manimi, man tai veikia! Rašydamas straipsnius savo puslapyje, duodamas žmonėms
žinias, kurias aš turiu, aš sulenkiu Matricą sau palankiu kampu. Ir ji
bandydama išsitiesinti ir susibalansuoti turi man atsilyginti pagal mano
nuopelnus. Ir tai vyksta su kaupu ir būtent tais dalykais, kurių man reikia. Tai
yra taip natūralu ir labai paprasta.
Dar viena
priežastis, kodėl aš rašau šiuos straipsnius yra ta jog, kai tik aš išspausdinu
dar vieną savo straipsnį mane užpildo Tas nuostabus jausmas viduje. Tuomet aš
pasijuntu nuveikęs kažką tikrai naudingo. Sukūręs realią vertę šiam pasauliui. Ir
tai nėra vien tik psichologinis reiškinys. Taip yra ir energetiškai. Nes
rašydamas straipsnį aš įdedu į jį savo širdį, bei gerą energiją. To pasėkoje,
išspausdinęs savo straipsnį, kuriame yra sudėta gera mano energija aš ją
atgaunu automatiškai iš šaltinio. Ir tai yra nuostabus jausmas! Kai tik ilgesnį
laiką nerašau straipsnių, jaučiuosi nelaimingas. Ir pradedu jaustis nebe toks reikalingas
pasauliui. Ir tas kyla iš to kad, neprisidedu prie geresnio rytojaus kūrimo. Ir
energija nustoja mane pildžiusi. Bet kai tik parašau nors vieną savo straipsnį ir
padedu kokiai nors sielai surasti šviesą, energija mane iškarto užpildo ir aš
pasijuntu lyg ant sparnų, kupinas teigiamų emocijų. Tad kas tas jausmas
slypintis mūsų viduje? Kartais mes jaučiame ten tuštumą, arba tamsą, o kartais
šviesą arbą džiaugsmą. Aš jums sakau, tai yra Dieviškoji Energija. Kai tu esi
tuščias viduje, tai ir jautiesi tuščias, o kur yra tuščia nėra šviesos. Ten
labai greitai pradeda rinktis visokie voratinkliai, nes tamsios terpės yra
labai palankios tamsą mėgstančioms būtybėms. Bet kai leidi Dieviškai Šviesai
tave užpildyti viduje, darydamas kažką naudingo pasauliui, tuomet tavo viduje
nebelieka vietos nei tamsai, nei jos mėgėjų klubui. Tuomet tu tampi atviras tik
šviesos būtybėms.
O ar pagalvojote
kas iš tikrųjų yra kuriama vertė? Kas nustato jog ši sukurta vertė yra verta
tiek, o kita neverta nieko. Galbūt jums susidarė įspūdis, jog Matrica nustato
šias taisykles. Jūs neklystate. Matrica tikrai tai apsprendžia, bet daro tai
atsižvelgdama į mus – visatos gyventojus. Netikit? Paprastas pavyzdys. Kodėl
naftos, mėsos, Holivudo kompanijos valdo didžiausius pinigus pasaulyje? Tikrai
ne dėl to kad Matrica taip nusprendė, jog šios sritys yra vertingos, o tarkim
koks tautodailininkas droždamas medinę Jėzaus skulptūrėlę nepadaro nieko
naudingo. Tai esame mes, kurie suteikia tiems gigantams galią. Juk mums kasdieną
reikia prisipilti degalų į baką, kad galėtume judėti ir kurti savo vertę
pasauliui. Juk tai mums reikia valgyti, tebūnie tai ir mėsa, kad mes galėtume
funkcionuoti kasdieną. Juk tai mes garbiname ir šloviname tas Holivudo
„žvaigždes“. Taip, mes esame dievai šioje visatoje ir tik mes galime nustatyti,
ar šio menininko sukurtas paveikslas yra vertas milijonų ar centų. Taip jau
yra, tad rimtai pagalvokime, kam kasdieną atiduodame savo galią? Kokį rytojų
mes norite matyti? Ar su dar daugiau nužudytų gyvūnų, bei užterštos gamtos? Ar
su harmoninga gamta? Kol mes palaikysime šias sistemas ir suteiksime joms galią,
tol jos ir gyvuos. Tačiau išeitis čia yra. Reikia pradėti atiduoti savo
energiją tiems, kurie ją panaudos visatos labui, o ne savo. Tai yra svarbu.
Tai bet vis tik
kas ta vertė? Ir kaip ją sukurti? Vertė yra viskas ką kažkas kažkada kažkaip
gali įvertinti tiesioginiu ar ne tiesioginiu būdu. Reiškia, jei tu kažkam
padėjai, ar kažką padarei, ir tas žmogus pasakė, štai šis žmogus man tikrai
padarė kažką naudingo, tuomet sistema tau už tai atlygina. Kitas variantas yra
kai tu padarai kažką neakivaizdaus, tarkim sutvarkai savo daugiabučio kiemą,
bet niekas nežino jog tu tai padarei. Tuomet tai irgi skaitosi, nes žmonės
grįžta iš darbų vakare namo ir pastebi, kad kažkas pagaliau sutvarkė tas
šiukšles. Ir tai jau skaitosi. Matrica jau žino, kad tau reikia atlyginti, nes
tavo atliktą darbą kažkas įvertino, nors ir netiesiogiai. Iš tikro netgi
buvimas pozityvia asmenybe - jau sukuria didelę vertę, nes tu pabuvęs prie kito
žmogus ir vien tik padėdamas jam geriau pasijausti, net jeigu jis ir nežino,
kad tai tu jam padėjai, nes jūs tik prasilenkėte autobuse. Bet tas faktas, kad
išlipęs iš autobuso tas žmogus pasijuto geriau, jau yra užskaitoma kaip sukurta
vertė.
Pagalvokite, koks
pasaulis būtų nuostabus, jei visi suvoktų Matricos veikimo principą. Visi
darytų tik tai, ką jie nori daryti savo gyvenime. Nereiktų sukti sau galvos
kaip čia uždirbti pinigų rytojui, nes tu žinotum, kad ta vertė, kurią tu
sukūrei šiandien, klausydamas savo širdies, yra pats didžiausias darbas, kurį
tu šiandien galėjai padaryti. Tai būtų daug svarbesnis darbas, negu kad tu šiai
dienai prasuktum kokį biznelį pasinaudodamas palankia ekonomine situacija. Štai
kokį savo pasaulį aš noriu matyti! Tokį, kuriame visi daro viską, kas jiems
patinka! Juk visi turi savo svajonių ir giliai širdyje žino, ką jie norėtų
daryti, net jei to ir neprisimena. Gyvendamas pagal savo širdį, tu galėsi
padėti kitiems geriausiai kaip tu gali padėti. Tuomet visi būtų laimingi. Su
laiku nebereiktų ir pinigų. Pinigus pakeistų pasitikėjimas ir pagarba. Išnykus
diskriminacijai pagal uždarbį, pasaulis susivienytų. Visi pradėtų siekti vieno
tikslo - tapti viena didelė šeima. Dalintis viskuo viduje ir padėti vieni
kitiems. Nebeliktų tų žmonių, kurie ieško sau naudos, nes visi suvoktų, kad
geriausiai sau gali padėti, tai padėdamas kitam. O jei vienas šeimos narys
pasijunta blogai, tuomet šeima jam padeda. Va tai yra pasaulis kokį aš noriu
matyti. Tokiame pasaulyje nebeliktų vietos tarpininkams, kurie naudotųsi
palankia situacija dėl kitų nežinojimo. Viskas vyktų atvirai ir sąžiningai. Greitai
pereitume prie švarių technologijų. Nebeliktų vietos verslininkams, kurie kuria
verslą ant melo pagrindų, dėl abejingumo švarioms technologijoms, pirma
užteršdami pasaulį, o tuomet darydami verslą iš to, kad reikia susikaupusią
taršą valyti. Pasaulis taptų visų namai. Niekas nebeliktų benamis, nes tavo
namai būtų ten, kur tu gyveni. Nereiktų atsiskyrimo, kad aš turiu atsiskirti
nuo visų, nes bijau pasaulio ir užtai apsistatau didelėmis tvoromis. Nebereiktų
nei tvorų, nei sienų. Ir visa tai kiltų iš to, kad visi darytų tai, ką jie nori
daryti jei tik jie suvoktų, kad galima
nuostabiai gyventi ir galvojant apie kitus, o ne vien apie save. O jei vis tiek
norisi galvoti apie save, tuomet daryk tai pagal Matricos principus,
stengdamasis padėti kitam ir suvokdamas, kad pagalba tau bus suorganizuota, kai
ji bus reikalinga ir greitai pastebėsi, kaip pasaulis dažosi naujomis
šviesesnėmis spalvomis. Žmonės tau tampa vis malonesni ir nebelieka nei priešų,
nei baimės, nes tu žinai kad rytoj tu sutiksi tokius žmones kokiu tu buvai
šiandien su kitais.
