Viskas šiame
pasaulyje turi dvi puses, kaip tame pasakyme „ir lazda turi du galus“. Yra
diena ir naktis, pliusas ir minusas, vyras ir moteris. Taipogi yra ir dar dvi
pusės, tai duoti arba imti. Mes visada galime rinktis ar mes norime dalintis ar
imti. Dažnai girdžiu pasakymą „Visiems geras nebūsi“. Bet ar tikrai? Daugelis
žmonių kurie save skaito „normaliais“ gyvena tokį gyvenimą, kad vieniems jie
yra geri, tiksliau yra linkę su jais dalintis. Kitiems žmonėms jie yra blogi ir
yra linkę iš jų imti, tam kad galėtų būti geri pastariesiems ir tokiu būdu
galėtų užbaigti ciklą: iš to paėmiau, pasilikau dalį sau, o kitką išdalinau. Čia
žinoma aš pagrinde kalbu apie materialius dalykus. Kalbant apie energiją,
dažnai taisyklės galioja tos pačios tiek, kad žmonės dažniausiai nedaro to
sąmoningai. Dar vienas geras pavyzdys yra mentalinis, žmonės yra linkę su
vienais elgtis bjauriai, kurie jiems nepatinka, o su kitais maloniai, kuriems
jie prijaučia. Ir čia viskas atrodo labai gerai. Ratas yra išpildomas ir tu
visada išlieki ta vidutinybė. Vieni tau blogi todėl ir tu jiems esi blogas,
kiti tau yra geri, tad ir tu jiems esi geras. Bet kas nutiktų jei žmogus
nuspręstų nutraukti šį ratą? Tarkim nuo
šiol tu taptum visiems tik blogas ir pradėtum iš visų tik imti ir su niekuo
nesidalinti, kas nutiktų? Visų pirma, susirastum daug priešų, savaime
suprantama, o tavo ginėjų nebūtų, jei tu su niekuo nesidalintum savo grobiu. Ir
jei tau sektųsi, gal netgi galėtum pasistatyti sau imperiją, iš to ką
susigrobei. Žinoma, šis kelias yra labai ribotas ir kaip visi didieji mūsų
užkariautojai kaip Hitleris ar Napoleonas, kurie galiausiai prarado viską ką
užgrobė, būtum prisimenamas ir minimas iš blogosios pusės. Ir čia nėra jokios
klaidos tame. Nėra kad vienas ar kitas darė savo kelyje kažkokias klaidas ir to
pasėkoje pralaimėjo. Paprasčiausiai tai yra natūralus pusiausvyros įstatymas.
Kitaip būti negali, Matrica tau gali leisti įgyti galią, bet ateina laikas ir
reikia atstatyti pusiausvyrą ir tuomet viskas vėl yra padalijama po lygiai. Bet
jei šis įstatymas veikia į vieną pusę, tai kodėl gi jam neveikus ir į kitą? Jei
nuo šiandien tu nuspręstum su visais viskuo dalintis, kas nutiktų? Ogi
paprastas dalykas, tu dalintumeisi tol, kol galiausiai Matrica būtų priversta
atstatyti pusiausvyrą ir apibertų tave dovanomis. Tai tėra natūralus
pusiausvyros įstatymas. Ir negana to, jis yra dar ir progresuojantis. Tad, jei
kažką paėmei ir tokių būdu kažką nuskriaudei, būtinai atsiras stipresnis, kuris
bandys ir iš tavęs kažką paimti. Tokiu būdu išlyginama pusiausvyra. Bet jei tu
apsiginsi nuo savo skriaudėjo ir sugebėsi iš jo paimti, tu jau tapsi už jį
stipresnis. Taip tol kol galiausiai, dėl savo senatvės ar kokios ligos, dėl
tokio gyvenimo būdo, tu vis tiek nusilpsi, o tavo priešininkai bus už tave
stipresni, gudresni ir jau pasimokę iš tavo klaidų. Kita vertus, jei tu
pasirenki tapti davėju, tendencija pradeda vystytis tokia, jog kuo daugiau
išdalini, tuo daugiau tau sugrįžta, nes Matrica privalo išlyginti pusiausvyrą.
Reikia atsiminti, kad visada yra progresas visose srityse, kad ir ką tu
bedarytum. Tad jei padarei kažkam blogą, tau irgi sugrįžta tuo pačiu ir dar su
kaupu. O jei padarei kažką gerą, tuomet tai irgi sugrįžta tuo pačiu ir vėl gi
su kaupu. Taip yra todėl, kad jei tave bando kažkas nuskriausti ar tau padėti,
tai tas žmogus yra stipresnis už tave toje srityje, kurioje jis tau nori padėti
subalansuoti tavo pusiausvyrą. Išvada peršasi tokia jog mes esame įstrigę „imti
– duoti“ rate ir taip iš jo ir neišeiname. Sukamės visą savo gyvenimą, kaip
žiurkėnai ant savo ratelio ir net nesusimąstom, o kas jei aš nuspręsčiau
sustabdyti šitą ratą? Mano patarimas būtų toks, pamėginti atlikti testą.
Pamėginkit pradėti elgtis maloniai su tais, su kuriais anksčiau būdavote
nemalonūs. Pagalvokit apie save jų vietoje. Juk būtų labai smagu jei visi jūsų
sutinkami žmonės taptų draugiški. Pagalvokite, kaip pasikeistų pasaulis, jei
visi liautųsi apsimetinėti ir žaisti tuos žaidimus, kad kažkas mane įskaudino
ir dabar aš ant jo už tai visą savo likusį gyvenimą pyksiu ir dar negana to
apkalbinėsiu jį pasitaikius bet kokiai progai, tokiu būdu ieškodamas pritarimo
iš aplinkinių jog aš teisingai elgiuosi. Juk taip daug lengviau, kai kažkas tau
pasako „taip tikrai jis labai blogas žmogus, gerai kad tu jo nemėgsti, aš irgi tau pritariu“, tuomet
net palengvėja viduje, nes tavo protui tai yra patvirtinimas jog tikrai šį
kartą širdis klydo ir tas žmogus tikrai vertas viso to mano pykčio slypinčio
viduje nukreipto prieš jį. Bet ar tikrai? Ar tikrai tu žinai kodėl jis su
tavimi yra nemalonus? Ar tu tikrai žinai, kodėl jis taip su tavimi pasielgė? Ar
tu jį išklausei ir su juo pasikalbėjai? Ar tik padarei išankstines išvadas
pagal turimus faktus? Nėra tikrai absoliučiai blogų žmonių mūsų pasaulyje, jų
tiesiog nėra. Faktas tas, kad dauguma tų blogais vadinamų žmonių tėra
sutrikusios ir išsigandusios asmenybės, kurios dėl savo sutrikimo pasirinko
lengviausią variantą, tai yra apsistatyti šarvais ir gintis nuo visų, nes tokiu
būdu yra mažiausia tikimybė jog kažkas sužeis. O juk visi esame broliai ir
seserys, ir netgi daugiau. Visi kartu mes esame vieno ir to paties Dievo bei
mūsų kūrėjo dalis ir kai galiausiai visi suaugs, liausis vaidinti įsižeidusius,
išmoks supratingumo, bei pradės gerbti vieni kitus, tuomet įvyks stebuklas.
Visi tapsime viena, nebeliks tarps mūsų ribų. Visi išmoksime siekti vieno
tikslo, tai yra būti pusiausvyroje tarpusavyje šioje planetoje. Pusiausvyroje
tarp žmonių, su gyvūnija bei gamta. Kai pasieksime tokį pusiausvyros lygį,
tuomet mes parodysime, jog tikrai esame išsivystę ir tuomet bus galima kalbėti
apie pusiausvyrą kartu su visata, ko mes ir siekiame. Tad linkiu visiems
pradėti mokytis dalintis, nes tik padėdamas ir gerbdamas silpnesnį tu pasakysi
Visatai, jog esu pasiruošęs būti gerbiamas ir sulaukti pagalbos iš už mane
stipresnių žmonių, bei būtybių.
