Metatrono mokymai: Karmos valdovai ir atleidimas

Visi turbūt esate girdėją terminą Karma savo gyvenime. Bet mažiau kuris esate girdėjas terminą Matrica. Taip kaip iš to filmo, atsitiktinumai yra retas dalykas gyvenime. Karmą daug kas mėgsta apibūdinti kaip veiksnį, kai tau yra atlyginama už tavo padarytus darbus. Deja ta karma kurią mes dažniausiai pajuntame būna, kai gauni savo gyvenime kažką neigiamo. Tokiu atveju dažnas mūsų tiesiog net atsipeikėja lyg iš sapno prabudęs. Tokie atvejai susidaro tuomet kai gyvenimas atrodo klostosi labai gerai ir tik pliaukš iš giedro dangaus kažkas netikėto ir kyla ta mintis „Na ir už ką man tai, man juk taip gerai sekėsi?“. To vis tik taip labai nejaučia tie žmonės kurie nuolat gyvena, taip sakant nuo vienos nelaimės iki kitos. Dažniausiai tokie žmonės ypač į antrą gyvenimo etapą jau būną tokioje būsenoje kai jie sako sau „Na ką gi tu man dar duosi, gyvenimas ir taip jau man neteisingas“. Bet štai kai kalbame apie Matricą, tuomet yra juntama lygybė. Nes Matrica yra teisinga ir ji visiems atlygina pagal jų nuopelnus tiek už gerą tiek už blogą. Ir kažkaip patį terminą Matrica turbūt daugiau yra girdėję žmonės kurie labiau džiaugiasi gyvenimu, negu kad tie kurie vadina save „nelaimingaisiais“. Aš irgi save ilgai laikiau vienu iš tų „nelaimingųjų“. Dabar jau nebe žinoma, nes pakeičiau požiūrį į gyvenimą ir ypač požiūrį į pinigus kas man padėjo pradėti žvelgti į gyvenimą kitaip. Bet šis straipsnis ne apie tai. Taigi jai skaitėte pirmą mano pranešimą kuriame Salusas išdėstė Matricos veikimo principą, bei žodžio karma vaidmenį šiame žaidime tuomet manykime jog jūs viską suprantate ir man čia kartotis nereikės, vis tik jai nepamenate arba dar neskaitėte rekomenduočiau perskaityti kad būtų lengviau suprasti tolimesnį mano tekstą. Bet tai nėra būtina, jūs galite rinktis kaip visada. Aš ir pats neseniai jį vėl perskaičiau ir pamaniau hmm, kaip pirmas pranešimas jis tikrai yra stiprus. Jau perskaitėt? Juokauju žinoma. Pamėginkime šiuo kartu suvokti kaip veikia ta neigiamąja Matricos dalimi vadinama Karma. Tarkim aš kažkam padarau blogą. Tokių savo veiksmu aš užsitarnauju sau blogą karmą ir kažkada, nebūtinai šiame gyvenime, man kažkas irgi padarys tokios pat skriaudos dydžio žalą. Jai tai nėra rimta greičiausiai karmos valdovai tau suorganizuos kokį nutikimą kaip yra įmanoma greičiau. Kaip mano pažystami yra sakę tik padaryk kam nors ką nors negero ieškodamas naudos sau ir žiūrėk jau pareina atlygis už kokių 2 savaičių su kaupu. Tokiu būdu kitas asmuo kuris ieško progos pasipelnyti kito atžvilgiu arba gal netgi esant galimybei ir tas pats asmuo turėdamas tokią galimybę skuba tau grąžinti tavo skolą kurią tu susikūrei sau atlikdamas savo veiksmą. Ir atrodytų viskas gerai tu jam, jis tau matrica išlyginta, akis už akį taip sakant. Deja tai nėra visiška tiesa, nes tarkim tavo atžvilgiu taip jai tu kitam padarei skriaudą ir jis tau atgalios padarė tokios pat žalos skriaudą, tau karma yra išlyginta. Bet tas žmogus kuris skubėjo tau atsilyginti už tavo jam padarytą skriaudą padarė sau pačiam paslaugą sukeldamas tau žalą ir tokiu būdu užsitraukdamas sau neigiamą karmą. Kuo karmos valdovai tik dar labiau džiaugiasi, nes jiems ir vėl padaugėjo darbo, o jiems jų darbas labai patinka. Bet kodėl gi jie taip mėgaujasi savo darbu? jums kiltų klausimas. Juk tai yra žmonių kankinimas, kam gali tai patikti. Pasirodo kad jiems patinka, ir pasirodo kad ne be reikalo. Nes tamsos būtybės neneša šiame pasaulyje niekam nieko gero ir tikrai niekur nekuria jokios vertės už ką matrica jiems suteiktų džiaugsmo, laimės, meilės kas apima visą kūrėjo mums siunčiamą energiją. O kaip ir mūsų fizinis kūnas be maisto, taip ir mūsų dvasinis kūnas be energijos ilgai gyventi negali. Žinoma dvasinis kūnas turi kiek platesnius energijos rezervus negu kad mūsų skrandis gali talpinti maisto, bet neturint raktų į tą saugyklą mūsų niekas neįleidžia. Bet apie tai kituose straipsniuose. Taigi jei vienintelis būdas gauti energijos yra iš kūrėjo tik skleidžiant kitiems meilę, ir be energijos mes išgyventi negalime, tai kaip tuomet išgyvena tos tamsos būtybės jai jos net pagalvoti apie meilę neketina, o pamačiusios kažkur šviesą ar meilę pasauliui spinduliuojantį asmenį iš karto sprunka į savo šešėlius, nes bijos sudegti jų skleidžiamoje šviesoje. Pasirodo yra antras būdas. Jie gali tą energiją kaip kokie vampyrai nuo žmonių tiesiog nusiurbti. Ir kaip gi jie tai padaro? Aš tai tikrai jau čia neleisiu kad mane kokie tai dar net nematomi nusiurbinėtų ateikit čia parodysiu aš jums, niekas čia manęs neišnaudos. Ir žinot kas ką tik nutiko jai jums kilo panaši mintis? Būtent ką tik pavaišinote save supančius demonus savo paties vaišėmis. Daugiausia savo energijos mes atiduodame jiems tokiu būdu. Tai yra galvodami negatyvias mintis, tuomet jie vaišinasi. Bet tai tik vaišės. O žinot kuomet jie iš tikrųjų kelia puotą? O gi tuomet apie ką jūs aš lažinuosi dar nebuvote susimastę. Tai yra visi tie atvejai kai tu patiri kažkokią tai skriaudą ir neradęs savyje jėgų atkeršyti tam asmeniui, ar pasipriešinti tai situacijai kuri tave „nuskriaudė“ tu pasmerki save kančioms pradėdamas galvoti „kodėl aš esu toks silpnas, na kodėl aš nesugebėjau už save pastovėti, kodėl pasaulis toks neteisingas“. O dar labiau švęsti jie pradeda tuomet kai jūs pasineriate į tokias mintis „aš nekenčiu jo už tai ką jis man padarė, galėčiau tai atkeršyčiau jam su kaupu, bet negaliu nes pirma priežastis antra priežastis trečia ir t.t.“. Tuomet draugai mano jie tiesiog apturi fiestą nes susikviečia visus savo draugus sakydami: „Va, va šitas neturi savyje dabar nei lašo šviesos, nei kruopelytės meilės savo širdyje priėjimas prie jo yra visiškai atviras puotaujam kuo greičiau kol jis nepersigalvojo. Ir tuo pačiu kad jau turim prie jo priėjimą pasiųskim jam dar daugiau blogų minčių kad jis mus dar labiau pavaišintų. O kadangi jis galvodamas blogai apie kitą jau automatiškai kuriasi sau neigiamą karmą, o mes esame karmos valdovai tai mes turime teisę dabar ieškoti kitų asmenų prie kurių priėjimas irgi yra lengvas, nes jie neturi savyje šviesos kurie galėtų padėti jam išlyginti savo karmą ir tokiu būdu pagalvoti apie jį kažką negero ir tuomet mes galėsime siurbti ir iš jo energiją, nes jis bus mums prieinamas ir galbūt mes netgi sugebėsime jį priversti pasielgti kaip nors negražiai to ar kito žmogaus atžvilgiu ir paskiau jam prasidės sąžinės graužatis kaip jis blogai pasielgė ir mes dar ir dėl to iš jo nusiurbsim kažkiek“. Manau jau suprantat kur link aš lenkiu ir kaip gerai tie Archonai, kurios mes labiau linkę vadinti tamsos būtybėmis ar tiesiog demonais yra puikiai įsisukę mūsų sistemoje, o mes to net nežinojome iki šiol. Bet dabar aš žinau dabar viskas keisis aš busiu stiprus aš neleisiu niekam blogai apie mane galvoti, neleisiu niekam manęs skriausti kai negana to kad aš ir taip jau esu įvykių auka ir man reikia paguodos o čia dar pasirodo kažkokie mane siurbia vien dėl to kad aš blogai jaučiuosi. Kažkoks absurdas šitas straipsnis kažkokia nesąmonė, toliau nebeskaitysiu. Bet palauk mielas skaitytojau išmok kantrybės tai gera savybė ir pamatysi kad kantrūs sulaukia didesnių vaisių savo gyvenime. Tai štai dabar jūs žinote kokiu būdu tie tamsuoliai pas mus ne fiziniame lygyje gyvena ir netgi suprantate jų įpročius, o kai plėšrūnas išduoda savo įpročius kur jis eina, kada jis ten eina ir ką jis ten daro, kas nutinka? Jis automatiškai medžiotojo akiai tampa auka. Bet kur gi slepiasi jų silpnoji grandis, atrodo kad jie čia viską jau taip gerai sumąstę, kad nieko jau čia nebepadarysi. O vis tik silpnoji grandis yra ir tai esate jūs. O jūs jau turite vieną ginklą kurį aš jums tik priminiau ir tai yra pasirinkimas. Taip tai tas pats pasirinkimas apie kurį aš vis rašau tai yra pasirinkimas kai tu pasirenki ką galvoti, kaip elgtis ir netgi kaip jaustis. Tai yra jūsų ginklas kurį jūs visada turėjote savyje ir jai visi rinksis tik teigiamus veiksmus, bei teigiamas mintis, tuomet jų puota baigsis. Ir mes galime padaryti tam galą priimdami sprendimą aš noriu gyventi šviesoje ir kurti vertę pasauliui už ką man bus Matricos atlyginta pagal mano poreikius. Ir manot tai viskas ne nes dabar aš jums priminsiu dar vieną ginklą kurį jūs turite savyje ir kurį man priminė Metatronas. Tai yra ginklas kurį toks galingas kad jis gali nutraukti neigiamą karmą. Taip pasirodo karma ir jos valdovai visgi kai ko neapgalvojo šioje sistemoje ir paliko spragą ir tą jų paliktą spragą mums atėjo ir kaip pavyzdys priminė Jėzus. Žinot kas tai yra? O gi tai yra ATLEIDIMAS. Pasirodo ta visiems girdėta ir jau atsibodusi frazė atleisk savo priešui, nėra jau tokia bereikšmė kaip kad mes kai kurie iki šiol manėme. Jėzus atėjo tam kad parodyti mums savo pavyzdžiu kas tai yra. Jis leidosi nukryžiuojamas tam kad visi žinotų jog va tie ir tie žmonės su juo taip pasielgė, bet jis tam leidosi ne tam kad paskiau visi jų nekęstų už tai ką jam padarė, o tam kad jis parodytų tuomet pavyzdį visiems ir jiems atleistų už jų nuodėmes padarytas prieš jį. Tokiu būdu nutraukdamas karmos ratą ir neleisdamas karmos valdovams atkeršyti jiems už tai ką jie jam padarė. Čia buvo visa Jėzaus misijos žemėje esmė, taip man tai paaiškino Arkangelas Metatronas. Žinoma jis mums atnešė ir kitų nuostabių pamokų, bet tai buvo jo kertinė pamoka. Ir žinote ką aš tam pritariu ir dabar aš suprantu kad akis už akį man nuo šiol tik filmuose, o gyvenime aš renkuosi atleisti savo skriaudėjui nesvarbu dėl kokių tai priežasčių jis su manimi taip pasielgė, nes aš dabar žinau kad vienintelis būdas užkirsti kelią tamsai pasaulyje yra įsileisti daugiau šviesos į savo širdį ir atleisti savo kaltininkams kad jiems už mane nebūtų atkeršyta tokiu būdu nutraukiant karmos ratą, o mane išlaisvinant iš demonų supančių mane kurie tik ir laukia mano neigiamų emocijų ir minčių kad galėtų mane nusiurbti. Suvokiant kad jai jie nebegaus iš ko pasiimti energijos jie nusilps ir jų valdymo laikotarpis baigsis. O Šviesos pajėgos tik to ir telaukia, kad mes nutrauktume tamsos valdymo epocha tokiu būdu pasakydami mes jau išaugome iš EGO žaidimų laikotarpio ir dabar esame pasiruošę rimtiems žingsniams savęs tobulėjimo link. Kur jie mums labai noriai padės jai tik mes to norėsime. Kad visi pagaliau galėtų pradėti ramiai šioje Žemės planetoje gyventi ir nebeliktų tų „O už ką man tai“ frazių ir jas pakeistų „Ačiū tau už tai“ frazės. Kad pagaliau stotų taiką pasaulyje nes atsakydamas į kito agresiją su savo agresiją tu tik pakenki sau pačiam sukurdamas daugiau veiklos karmos prižiūrėtojams. Kad pagaliau visi suprastų jog atsakymas į gyvenimo klausimą glūdi jūsų širdyse. Kad pagaliau visi pradėtų dalintis meile bei šviesa pilnai suvokdami kad tai yra vienintelis būdas gyventi taikoje ir meilėje. Aš noriu pabaigti šį savo straipsnį išreikšdamas savo begalinę meilę visiems kurie man padėjo ir mane palaikė net jei tai ir tebuvo mano straipsnių skaitymas. Nes jei tai jums bent kiek padėjo tuomet tai padėjo ir man nes atsirado dar vienas tikrai geros širdies žmogus žemėje kurioje mes visi kartu gyvename ir su kuriuo man kada nors bus malonu susitikti. O tie kurie man yra kada pakenkę žinokit aš jus myliu taip pat kaip ir visus ir atleidžiu už  man padarytas skriaudas, bei dėkoju už man suteiktas patirtis ir pamokas. Nes manyje yra galia kurią aš panaudoju duodamas atleidimą ir ta galia nutraukia neigiamą karmos ratą ir tokiu būdu pasaulis tampa vis nuostabesnis kuriame aš atrandu su kiekviena diena vis daugiau ir daugiau nuostabių dalykų. To paties ir jums linkiu mano mielieji skaitytojai 2013 04 15 Donatas.

p.s. svarbus papildymas sekančiame straipsnyje pavadinimu Sanandos pamoka