Budha yra
atsakingas už besąlyginę meilę visiems absoliučiai šios žemės gyventojams
nesvarbu ar tai akmuo, vabzdys, gyvūnas ar žmogus. Pagal jį mes visi esame
lygūs ir jis mus visus vienodai myli ir nori jog mes išmoktume tokiu būdu
mylėti taip pat.
Jis suteikia štai
tokią pamoką
Vienintelis būdas
išgelbėti šį pasaulį tai yra mylėti kiekvieną iš jo gyventojų besąlygiškai. Tai
yra vienintelė kondicija pagal kurią aš nusprendžiu ar žmogus jau yra
pakankamai išsivystęs ir yra pasiruošęs susitikti su manimi, bei gauti mano
palaiminimą jog jis eina teisingu keliu.
Mano patirtis
Budha man pasakė
jog galiu gauti jo patvirtinimą bet kada, kai tik jausiuosi jog galiu jį
priimti. Bet čia ir iškilo didžiausias paradoksas, nes aš nesijaučiu dar
pasiruošęs tą patvirtinimą priimti. Na vis tik kai pagalvoju tai šioje
planetoje yra gyvių kurie man nelabai prie širdies. Pvz. uodai, bei vorai ar
šiaip visokie vabzdžiai man niekad per daug nepatiko. Na bet reiškias dar yra
kur tobulėti. Neseniai sapnavau sapną kad mane puola milžiniški vorai, kurie
simbolizuoja mano kylančias į paviršių baimes, nes jos bus užspaustos ir dabar
norint judėti į priekį reikia jas reikia išvalyti. Taigi aš pamaniau sau, štai
tau puiki proga saugiomis sąlygomis išmokti pamilti tai kas neatrodo itin
mielai, ypač turint omenyje jog tie vorai kėsinosi mane suvalgyti, mano sapne. Taip
tikrai jie buvo tokie dideli. Gyvenimo pradžioje būčiau tiesiog išsigandęs ir
prabudęs ryte visas šlapias nuo prakaito, nes sapnavau blogą sapną. Kitame savo
gyvenimo etape būčiau išsitraukęs kardą ir sukapojęs juos į gabaliukus. Bet dabar
pagalvojau sau, štai puiki proga pamilti tai kas man tikrai nepatinka. Taip ir
pasielgiau vietoje to kad bėgčiau nuo jų kupinas išgąsčio, ar pulčiau su jais
kovoti aš verčiau nusprendžiau pasiusti jiems savo meilę. Ir tai suveikė mano
meilė juos iškarto ištirpdydavo. Bet kuo toliau tuo sunkiau, vorai pradėjo
didėti ir aš supratau kad vien meilės siuntimo per atstumą nebepakanka. Kadangi
žinojau jog tai tėra sapnas, ir kad savo sapne aš viską kontroliuoju, ir man
niekas pakenkti negali, taigi aš nusprendžiau pasileisti į juos ir apkabinti
juos meilės kupinu apkabinimu. Ir kas gi nutiko? Jie ištirpo mano meilės kupiname
glėbyje. Štai kur slypi galia, meilėje o ne karde. Dabar aš jau jaučiuosi dar
labiau sustiprėjąs ir galiu bandyti po truputį taikyti tai šiame pasaulyje.
