Kardas ir skydas, šviesa ir tamsa bei kaip čia įsiterpia Žvaigždžių žmonės

Kiekvienas karys neapsieina be dviejų karo įrankių t.y. kažko skirto puolimui, bei kažko skirto gynybai. Ir neapsirikite, mes dabar taipogi esame karo lauke. Kokio karo jūs paklaustumėte?  Aš tikrai nekalbu apie ‘‘tikrus“ karinius konfliktus, kurių esmė yra sukaustyti žmones baimėje ir taip atitraukti jų dėmesį nuo svarbesnių dalykų, kaip kad geresnio rytojaus kūrimas sau bei aplinkiniams. Aš kalbu apie visai kitokį karą. Apie karą, kurio niekas nemato ir nekalba, bet visi žino kad jis egzistuoja. Tai yra karas vykstantis tiek visatoje, kiek mūsų pačių viduje, t.y. karas tarp tamsos bei šviesos. Skirtumas tik tas, jog šis karas tėra vienapusis, tiksliau tik viena pusė čia yra karingai nusitekusi. Manau visiems aišku, kad tai yra tamsa. Didinga karo zona čia yra Žemėje ir mano duomenimis tai yra jau paskutinė planeta, kurioje šis karas vyksta. Jam pasibaigus visata galės pakilti į aukštesnes dimensijas. Teisybę pasakius žvelgiant iš šviesos perspektyvos jokio karo niekada ir nebuvo. Tai ką yra sumaniusi visata tėra nuostabus meilės, bei šviesos aktas. Visatoje yra gan stiprus kontrastas tarp šviesos bei tamsos. Ir kas buvo sumanyta pačioje pradžioje, tai pamėginti sujungti šias dvi puses ir suteikti tamsai galimybę atvirsti į šviesą. Bet tam reikėjo labai sudėtingų sąlygų, bei didelės aukos. Nes tamsa nėra draugiškai nusiteikusi šviesos atžvilgiu, bet pamėginti buvo verta ir tam reikėjo savanorio.  Ir jis atsirado. Tai buvo angelas, kurio tobulumas buvo neprilygstamas. Jam lygus tebuvo Maiklas, o aukščiau tebuvo Dievas. Šio angelo vardas buvo Liuciferis.  Taip, tai jis pasisiūlė paaukoti savo poziciją aukštumose vardan to, kad būtų galima sukurti tokias sąlygas prie kurių šviesa, bei tamsa galėtų susimaišyti. Šis eksperimentas jau buvo bandomas kelis kartus anksčiau, bet visad nesėkmingai ir tamsa tose planetose užgoždavo šviesą. Bet šį kartą planas buvo kitoks. Buvo sumanyta sukurti dirbtinę 3D realybę, tokią kad joje niekas nematytų tiesos, tik dirbtinį šydą kurį mes vadiname ‘‘Realybe“. Tuomet leisti joje prasidėti gyvybei ir  leisti tai gyvybei įsileisti pas save į planetą tamsos būtybes. Tuomet pagal planą sielos evoliucionuotų ir keltų planetos vibracijas, o kartu su savimi pakeltų ir tas tamsos būtybes. Toks buvo planas, bet vis tik tamsa ir vėl pradėjo po truputį laimėti ir pagal galaktinius įstatymus, jei tamsa užvaldo pasaulį, planeta ateina iki savęs susinaikinimo, ir nieko čia nepadarysi. Ir tai grėsė mūsų Žemei. Bet šį kartą Kūrėjas nusprendė nebeleisti tamsai laimėti ir sukūrė išimtį. Jis leido sieloms ateiti į šią planetą, joms inkarnuotis čia ir padėti planetai iš vidaus. Tai yra vadinamieji Žvaigždžių žmonės (Starseeds). Bet buvo kelios stiprios sąlygos. Norint čia atvykti pirma - turi turėti labai stiprią priežastį, kokią pamoką tu turi čia išmokti. Antra sąlyga - čia atvykęs turėsi atlikti kažkokią tau paskirtą misiją. Ir trečia - kai čia atvyksi tu nieko nebeprisiminsi kas buvai tam, kad labiau integruotumeisi ir pasijustum vietinis. Bet giliai pasąmonėje tavo Akašose ta informacija vis dar slypi, ir jei tu sugebėsi iki jos prisikapstyti ir ją susigražinti, tu nubusi iš šios 3D realybės ir suvoksi koks pasaulis yra iš tikrųjų. Tai dabar ir vyksta visoje planetoje, Žvaigždžių žmonės bunda. Jie pradeda prisiminti kas jie, iš kur jie ir kokia yra jų misija. O kartu jie busdami ir keldami savo vibracijas kelia ir savo aplinkinių vibracijas, bei tuo pačiu visos planetos. Bet ką pirmiausia jie čia atvykę pastebėjo,  tai kad jie nieko neprisimena ir nebemoka kaip reikia elgtis su tamsa bei jos būtybėmis, ir kad aplamai egzistuoja šviesa. Bet prisiminimai su laiku pradėjo grįžti ir atsirado vis daugiau apie tai kalbančių. O svarbiausia yra tai, jog čia nieko nereikia naujo mokytis, tereikia prisiminti tai ką jau tu seniai savo sielos gilumose žinojai, tik buvai pamiršęs. Šitą reiškinį jau kuris laikas stebiu. Tu gali žmogui įrodinėti savo tiesas kokias tik nori ir jis abejos, bet tik pasakyk jam tiesą atėjusią iš šviesos, siela iškart prisimena ir į tai sureaguoja. Protas žinoma yra kiek vangesnis ir kartais abejoja, bet siela žino, nes ji prisimena. Ir taip yra ne vien tik su Žvaigždžių žmonėmis, Žemės sielos taip pat šias tiesas atpažįsta, tik joms yra sunkiau tuo patikėti, nes jos neturi šių prisiminimų. Taigi, tai ką aš pats prisimenu noriu ir jums priminti, tai yra du labai paprasti dalykai. Tai yra Šviesa ir Meilė. Arba kardas, bei skydas kaip aš juos dar mėgstu vadinti. Aš pats šiuos du ginklus naudoju savo kasdienėje kovoje su ‘‘Realybe“ ir darau tai labai paprastai. Aš naudoju šviesą kaip kardą. Įsivaizduoju galingą šviesos kalaviją ir kai susiduriu su sudėtinga situacija, savo mintyse smogiu šviesos kardu arba tiesiog pasiunčiu šviesą, ir savo akyse stebiu pokyčius. Akimirksniu viskas pradeda keistis į gerą. Žmogus toje situacijoje net pats nesupranta, iš kur jį aplankė šitas palengvėjimas, bet jis pasijunta geriau ir jo priešiškumas man ištirpsta. Žinoma, pasitaiko ir užkietėjusių  ‘‘tamsuolių‘‘, bet visi atsako į šviesą ir jei tas asmuo priešinasi mano skleidžiamai šviesai jo atžvilgiu, tai jis tiesiog pasitraukia iš mano gyvenimo ir nebenori su manimi matytis. Jis neturi nieko prieš mane, bet tiesiog jam su manimi pasidaro nebeįdomu, ir jis pasuka savo keliu. Antras įrankis kurį noriu jums priminti yra Meilė. Arba kaip aš tai vadinu mūsų skydas. Aš visada stengiuosi nešiotis meilę savo širdyje ir tai neleidžia tamsą savyje nešiojantiems asmenims prisiartinti prie manęs. O jei jie ir prisiartina, tai labai greitai pasitraukia gavę šviesos kalaviju. Dar vienas labai svarbus paminėtinas dalykas yra tas, jog visos tamsos būtybės gyvenančios čia Žemėje, bei žmonėse (taip žmonėse teisingai supratote) jos čia atėjo ir gyvena todėl, kad jos ieškojo šviesos ir taip atklydo į šį pasaulį. Tad kiekviena tamsi būtybė, kuri prie manęs prisiartina ar ji būtų astralinės formos ar gyventų žmoguje, ji teieško šviesos. Ir aš nekeliu čia jokių asmeniškumų ar baimių, kodėl jis prie manęs kimba. Aš jei duodu tai to, ko ji ieško. Suvokimą, jog šviesa tikrai egzistuoja. Tokiu būdu aš kariauju šį karą. Iš tiesų visai nesvarbu ką jūs naudosite, kaip skydą ar kaip kardą, šviesą ar meilę. Juk yra posakis, kad meilė - tai stipriausias ginklas pasaulyje. O šviesa gali veikti kaip stipriausia apsauga jei matysite save nuolatos jos apsuptyje, ypač geometrinėje figūroje, kaip kad keturšonis trikampis. Aš pats visada naudoju šią apsaugą kasdieniame gyvenime ir ne tik. Užsidedu šią apsaugą vakarais, kai einu medituoti, matau save didelio šviesos trikampio apsuptyje, kuris yra kupinas šviesos. Ir tai padeda realybėje, bet gal netiek akivaizdžiai, kaip astralinėje dimensijoje. Kartą buvau pakliuvęs į tokią situaciją. Labai netikėtai savo astraliniu kūnu papuoliau į aplinką kur pilna piktai nusiteikusių tamsių astralinių būtybių. Man tai buvo taip netikėta, jog pamiršau joms justi meilę ir netgi išsigandau akimirkai. Toks netikėtas mano pasirodymas sukėlė stresą ir joms ir man. Ir tai virto agresija, jos pradėjo mane pulti. Tik staiga, aš supratau, jog jos negali prie manęs prisiartinti, o tik atsimuša į kažkokią apsaugą priešais mane. Ir aš prisiminiau kad tai yra šviesos apsauga, kurią užsidėjau prieš eidamas miegoti. Tai suvokęs ir susigaudęs situacijoje labai greitai pradėjau joms skleisti meilę. Tai buvo man gera pamoka, kurios nepamiršau ir dabar visada eidamas miegoti deduosi sau pasaugą. Iki to įvykio buvau naivus ir maniau, kad jei kur nors keliausiu savo astraliniu kūnu, tai būsiu tam pasiruošęs. Tačiau netikėtumų pasitaiko. Toks jau tas mūsų gyvenimas, nežinai kada gausi kokį išbandymą, todėl verčiau būti visada pasiruošus. Ypač keistas dalykas, kurį pastebėjau yra tas, kad išbandymai būną dažniausiai tuomet, kai tu būni mažiausiai tam pasiruošęs. Tad svarbiausia yra nepamiršti naudoti abu šiuos įrankius. Ir daryti tai suvokiant, jog padėdami evoliucionuoti kiekvienai tamsiai prie jūsų prisiartinusiai sielai suteikdami  šviesos bei meilės, jūs padedate ne tik jei, bet ir sau. Nes mokotės, stiprėjat, bei užsidirbate sau taškų Matricos sistemoje. Tad pradėkime busti mano broliai bei seserys! Jau atėjo metas prisiminti savo misiją čia Žemėje, nes visi kartu galime ją įvykdyti daug greičiau.

Kurti vertę (išliekant savanaudžiu) ir dar apie tą jausmą viduje

Ką aš galėčiau padaryti tokio, kad galėčiau pasitarnauti žmonijai ir užsidirbti sau Matricos taškų, kad ji man atlygintų pagal mano norus? Klausimas, kuris nuolat sukasi mano galvoje. Tačiau gali likti nesupratusių, apie ką aš čia kalbu. Kaip yra susiję besąlyginė meilė pasauliui, šviesos skleidimas, bei dalijimasis ir savanaudiškumas? Kažkaip nesiriša, bet tik iki tol, kol aš jums nepaaiškinau sistemos. Suprantate, yra pusiausvyros įstatymas. Kad ir kiek tu bebūtum šventas bei visiems dalintum savo gėrį, neimdamas už tai jokio atlygio, Matrica vis tiek suras savo kelius, kaip tau atsilyginti. Tai neišvengiama, nes yra įstatymas. Net jeigu pridarytum pasauliui gero ir bėgtum kažkur pasislėpti į miškus, kad tik Matrica niekaip negalėtų tavęs pasiekti per kitus žmones, o gamtos dovanų tu visiškai nepastebėdamas sugebėtum nugyventi likusį savo gyvenimą. Dovanos - jos niekur nedingsta. Skola yra skola ir ji tau bus atlyginta kitame tavo gyvenime, kai tu nieko neprisiminsi. Tau tiesiog atrodys, kad esi gimęs po laiminga žvaigžde. Nes jeigu tu nepriimi tau duodamos dovanos, tai vis tiek atsideda ir yra kartojama, kol pusiausvyra yra išlyginama. Matrica šiuo atžvilgiu yra negailestinga. Žinoma tas galioja ir į kitą pusę. Pridarius kitiems nuostolio, deja teks ir pačiam tai patirti, šiame ar kitame gyvenime. Tad neverta apsimetinėti šventu, verčiau palaikyti tą pusiausvyrą suvokiant, kad leisdamas kitam tau padėti, tu padedi ir jam. Tokiu būdu jis gali užsidirbti taškų sau, kad jam kažkada kažkas galėtų padėti srityje, kurioje jam bus reikalinga pagalba. Tad verčiau žinoti, kokios konkrečios pagalbos, kokioje konkrečioje srityje tau reikia. Nes tai kas tau galbūt atrodo labai svarbu ir ypatinga, kitam gali būti tiesiog paprastas eilinis dalykas, ir jis tau labai lengvai bei mielu noru padės toje srityje. Tad ką aš noriu tuo pasakyti, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, bet kai kažkam darote paslaugą, turėkite mintyje, ko norėtumėte už tai mainais, bet ne iš to žmogaus žinoma, o iš Matricos. Patikėkite manimi, man tai veikia! Rašydamas straipsnius savo puslapyje, duodamas žmonėms žinias, kurias aš turiu, aš sulenkiu Matricą sau palankiu kampu. Ir ji bandydama išsitiesinti ir susibalansuoti turi man atsilyginti pagal mano nuopelnus. Ir tai vyksta su kaupu ir būtent tais dalykais, kurių man reikia. Tai yra taip natūralu ir labai paprasta.

Dar viena priežastis, kodėl aš rašau šiuos straipsnius yra ta jog, kai tik aš išspausdinu dar vieną savo straipsnį mane užpildo Tas nuostabus jausmas viduje. Tuomet aš pasijuntu nuveikęs kažką tikrai naudingo. Sukūręs realią vertę šiam pasauliui. Ir tai nėra vien tik psichologinis reiškinys. Taip yra ir energetiškai. Nes rašydamas straipsnį aš įdedu į jį savo širdį, bei gerą energiją. To pasėkoje, išspausdinęs savo straipsnį, kuriame yra sudėta gera mano energija aš ją atgaunu automatiškai iš šaltinio. Ir tai yra nuostabus jausmas! Kai tik ilgesnį laiką nerašau straipsnių, jaučiuosi nelaimingas. Ir pradedu jaustis nebe toks reikalingas pasauliui. Ir tas kyla iš to kad, neprisidedu prie geresnio rytojaus kūrimo. Ir energija nustoja mane pildžiusi. Bet kai tik parašau nors vieną savo straipsnį ir padedu kokiai nors sielai surasti šviesą, energija mane iškarto užpildo ir aš pasijuntu lyg ant sparnų, kupinas teigiamų emocijų. Tad kas tas jausmas slypintis mūsų viduje? Kartais mes jaučiame ten tuštumą, arba tamsą, o kartais šviesą arbą džiaugsmą. Aš jums sakau, tai yra Dieviškoji Energija. Kai tu esi tuščias viduje, tai ir jautiesi tuščias, o kur yra tuščia nėra šviesos. Ten labai greitai pradeda rinktis visokie voratinkliai, nes tamsios terpės yra labai palankios tamsą mėgstančioms būtybėms. Bet kai leidi Dieviškai Šviesai tave užpildyti viduje, darydamas kažką naudingo pasauliui, tuomet tavo viduje nebelieka vietos nei tamsai, nei jos mėgėjų klubui. Tuomet tu tampi atviras tik šviesos būtybėms.

O ar pagalvojote kas iš tikrųjų yra kuriama vertė? Kas nustato jog ši sukurta vertė yra verta tiek, o kita neverta nieko. Galbūt jums susidarė įspūdis, jog Matrica nustato šias taisykles. Jūs neklystate. Matrica tikrai tai apsprendžia, bet daro tai atsižvelgdama į mus – visatos gyventojus. Netikit? Paprastas pavyzdys. Kodėl naftos, mėsos, Holivudo kompanijos valdo didžiausius pinigus pasaulyje? Tikrai ne dėl to kad Matrica taip nusprendė, jog šios sritys yra vertingos, o tarkim koks tautodailininkas droždamas medinę Jėzaus skulptūrėlę nepadaro nieko naudingo. Tai esame mes, kurie suteikia tiems gigantams galią. Juk mums kasdieną reikia prisipilti degalų į baką, kad galėtume judėti ir kurti savo vertę pasauliui. Juk tai mums reikia valgyti, tebūnie tai ir mėsa, kad mes galėtume funkcionuoti kasdieną. Juk tai mes garbiname ir šloviname tas Holivudo „žvaigždes“. Taip, mes esame dievai šioje visatoje ir tik mes galime nustatyti, ar šio menininko sukurtas paveikslas yra vertas milijonų ar centų. Taip jau yra, tad rimtai pagalvokime, kam kasdieną atiduodame savo galią? Kokį rytojų mes norite matyti? Ar su dar daugiau nužudytų gyvūnų, bei užterštos gamtos? Ar su harmoninga gamta? Kol mes palaikysime šias sistemas ir suteiksime joms galią, tol jos ir gyvuos. Tačiau išeitis čia yra. Reikia pradėti atiduoti savo energiją tiems, kurie ją panaudos visatos labui, o ne savo. Tai yra svarbu.

Tai bet vis tik kas ta vertė? Ir kaip ją sukurti? Vertė yra viskas ką kažkas kažkada kažkaip gali įvertinti tiesioginiu ar ne tiesioginiu būdu. Reiškia, jei tu kažkam padėjai, ar kažką padarei, ir tas žmogus pasakė, štai šis žmogus man tikrai padarė kažką naudingo, tuomet sistema tau už tai atlygina. Kitas variantas yra kai tu padarai kažką neakivaizdaus, tarkim sutvarkai savo daugiabučio kiemą, bet niekas nežino jog tu tai padarei. Tuomet tai irgi skaitosi, nes žmonės grįžta iš darbų vakare namo ir pastebi, kad kažkas pagaliau sutvarkė tas šiukšles. Ir tai jau skaitosi. Matrica jau žino, kad tau reikia atlyginti, nes tavo atliktą darbą kažkas įvertino, nors ir netiesiogiai. Iš tikro netgi buvimas pozityvia asmenybe - jau sukuria didelę vertę, nes tu pabuvęs prie kito žmogus ir vien tik padėdamas jam geriau pasijausti, net jeigu jis ir nežino, kad tai tu jam padėjai, nes jūs tik prasilenkėte autobuse. Bet tas faktas, kad išlipęs iš autobuso tas žmogus pasijuto geriau, jau yra užskaitoma kaip sukurta vertė.

Pagalvokite, koks pasaulis būtų nuostabus, jei visi suvoktų Matricos veikimo principą. Visi darytų tik tai, ką jie nori daryti savo gyvenime. Nereiktų sukti sau galvos kaip čia uždirbti pinigų rytojui, nes tu žinotum, kad ta vertė, kurią tu sukūrei šiandien, klausydamas savo širdies, yra pats didžiausias darbas, kurį tu šiandien galėjai padaryti. Tai būtų daug svarbesnis darbas, negu kad tu šiai dienai prasuktum kokį biznelį pasinaudodamas palankia ekonomine situacija. Štai kokį savo pasaulį aš noriu matyti! Tokį, kuriame visi daro viską, kas jiems patinka! Juk visi turi savo svajonių ir giliai širdyje žino, ką jie norėtų daryti, net jei to ir neprisimena. Gyvendamas pagal savo širdį, tu galėsi padėti kitiems geriausiai kaip tu gali padėti. Tuomet visi būtų laimingi. Su laiku nebereiktų ir pinigų. Pinigus pakeistų pasitikėjimas ir pagarba. Išnykus diskriminacijai pagal uždarbį, pasaulis susivienytų. Visi pradėtų siekti vieno tikslo - tapti viena didelė šeima. Dalintis viskuo viduje ir padėti vieni kitiems. Nebeliktų tų žmonių, kurie ieško sau naudos, nes visi suvoktų, kad geriausiai sau gali padėti, tai padėdamas kitam. O jei vienas šeimos narys pasijunta blogai, tuomet šeima jam padeda. Va tai yra pasaulis kokį aš noriu matyti. Tokiame pasaulyje nebeliktų vietos tarpininkams, kurie naudotųsi palankia situacija dėl kitų nežinojimo. Viskas vyktų atvirai ir sąžiningai. Greitai pereitume prie švarių technologijų. Nebeliktų vietos verslininkams, kurie kuria verslą ant melo pagrindų, dėl abejingumo švarioms technologijoms, pirma užteršdami pasaulį, o tuomet darydami verslą iš to, kad reikia susikaupusią taršą valyti. Pasaulis taptų visų namai. Niekas nebeliktų benamis, nes tavo namai būtų ten, kur tu gyveni. Nereiktų atsiskyrimo, kad aš turiu atsiskirti nuo visų, nes bijau pasaulio ir užtai apsistatau didelėmis tvoromis. Nebereiktų nei tvorų, nei sienų. Ir visa tai kiltų iš to, kad visi darytų tai, ką jie nori daryti jei tik jie  suvoktų, kad galima nuostabiai gyventi ir galvojant apie kitus, o ne vien apie save. O jei vis tiek norisi galvoti apie save, tuomet daryk tai pagal Matricos principus, stengdamasis padėti kitam ir suvokdamas, kad pagalba tau bus suorganizuota, kai ji bus reikalinga ir greitai pastebėsi, kaip pasaulis dažosi naujomis šviesesnėmis spalvomis. Žmonės tau tampa vis malonesni ir nebelieka nei priešų, nei baimės, nes tu žinai kad rytoj tu sutiksi tokius žmones kokiu tu buvai šiandien su kitais.

Duoti ar imti ir link ko tai veda?

Viskas šiame pasaulyje turi dvi puses, kaip tame pasakyme „ir lazda turi du galus“. Yra diena ir naktis, pliusas ir minusas, vyras ir moteris. Taipogi yra ir dar dvi pusės, tai duoti arba imti. Mes visada galime rinktis ar mes norime dalintis ar imti. Dažnai girdžiu pasakymą „Visiems geras nebūsi“. Bet ar tikrai? Daugelis žmonių kurie save skaito „normaliais“ gyvena tokį gyvenimą, kad vieniems jie yra geri, tiksliau yra linkę su jais dalintis. Kitiems žmonėms jie yra blogi ir yra linkę iš jų imti, tam kad galėtų būti geri pastariesiems ir tokiu būdu galėtų užbaigti ciklą: iš to paėmiau, pasilikau dalį sau, o kitką išdalinau. Čia žinoma aš pagrinde kalbu apie materialius dalykus. Kalbant apie energiją, dažnai taisyklės galioja tos pačios tiek, kad žmonės dažniausiai nedaro to sąmoningai. Dar vienas geras pavyzdys yra mentalinis, žmonės yra linkę su vienais elgtis bjauriai, kurie jiems nepatinka, o su kitais maloniai, kuriems jie prijaučia. Ir čia viskas atrodo labai gerai. Ratas yra išpildomas ir tu visada išlieki ta vidutinybė. Vieni tau blogi todėl ir tu jiems esi blogas, kiti tau yra geri, tad ir tu jiems esi geras. Bet kas nutiktų jei žmogus nuspręstų nutraukti šį ratą?  Tarkim nuo šiol tu taptum visiems tik blogas ir pradėtum iš visų tik imti ir su niekuo nesidalinti, kas nutiktų? Visų pirma, susirastum daug priešų, savaime suprantama, o tavo ginėjų nebūtų, jei tu su niekuo nesidalintum savo grobiu. Ir jei tau sektųsi, gal netgi galėtum pasistatyti sau imperiją, iš to ką susigrobei. Žinoma, šis kelias yra labai ribotas ir kaip visi didieji mūsų užkariautojai kaip Hitleris ar Napoleonas, kurie galiausiai prarado viską ką užgrobė, būtum prisimenamas ir minimas iš blogosios pusės. Ir čia nėra jokios klaidos tame. Nėra kad vienas ar kitas darė savo kelyje kažkokias klaidas ir to pasėkoje pralaimėjo. Paprasčiausiai tai yra natūralus pusiausvyros įstatymas. Kitaip būti negali, Matrica tau gali leisti įgyti galią, bet ateina laikas ir reikia atstatyti pusiausvyrą ir tuomet viskas vėl yra padalijama po lygiai. Bet jei šis įstatymas veikia į vieną pusę, tai kodėl gi jam neveikus ir į kitą? Jei nuo šiandien tu nuspręstum su visais viskuo dalintis, kas nutiktų? Ogi paprastas dalykas, tu dalintumeisi tol, kol galiausiai Matrica būtų priversta atstatyti pusiausvyrą ir apibertų tave dovanomis. Tai tėra natūralus pusiausvyros įstatymas. Ir negana to, jis yra dar ir progresuojantis. Tad, jei kažką paėmei ir tokių būdu kažką nuskriaudei, būtinai atsiras stipresnis, kuris bandys ir iš tavęs kažką paimti. Tokiu būdu išlyginama pusiausvyra. Bet jei tu apsiginsi nuo savo skriaudėjo ir sugebėsi iš jo paimti, tu jau tapsi už jį stipresnis. Taip tol kol galiausiai, dėl savo senatvės ar kokios ligos, dėl tokio gyvenimo būdo, tu vis tiek nusilpsi, o tavo priešininkai bus už tave stipresni, gudresni ir jau pasimokę iš tavo klaidų. Kita vertus, jei tu pasirenki tapti davėju, tendencija pradeda vystytis tokia, jog kuo daugiau išdalini, tuo daugiau tau sugrįžta, nes Matrica privalo išlyginti pusiausvyrą. Reikia atsiminti, kad visada yra progresas visose srityse, kad ir ką tu bedarytum. Tad jei padarei kažkam blogą, tau irgi sugrįžta tuo pačiu ir dar su kaupu. O jei padarei kažką gerą, tuomet tai irgi sugrįžta tuo pačiu ir vėl gi su kaupu. Taip yra todėl, kad jei tave bando kažkas nuskriausti ar tau padėti, tai tas žmogus yra stipresnis už tave toje srityje, kurioje jis tau nori padėti subalansuoti tavo pusiausvyrą. Išvada peršasi tokia jog mes esame įstrigę „imti – duoti“ rate ir taip iš jo ir neišeiname. Sukamės visą savo gyvenimą, kaip žiurkėnai ant savo ratelio ir net nesusimąstom, o kas jei aš nuspręsčiau sustabdyti šitą ratą? Mano patarimas būtų toks, pamėginti atlikti testą. Pamėginkit pradėti elgtis maloniai su tais, su kuriais anksčiau būdavote nemalonūs. Pagalvokit apie save jų vietoje. Juk būtų labai smagu jei visi jūsų sutinkami žmonės taptų draugiški. Pagalvokite, kaip pasikeistų pasaulis, jei visi liautųsi apsimetinėti ir žaisti tuos žaidimus, kad kažkas mane įskaudino ir dabar aš ant jo už tai visą savo likusį gyvenimą pyksiu ir dar negana to apkalbinėsiu jį pasitaikius bet kokiai progai, tokiu būdu ieškodamas pritarimo iš aplinkinių jog aš teisingai elgiuosi. Juk taip daug lengviau, kai kažkas tau pasako „taip tikrai jis labai blogas žmogus, gerai kad tu  jo nemėgsti, aš irgi tau pritariu“, tuomet net palengvėja viduje, nes tavo protui tai yra patvirtinimas jog tikrai šį kartą širdis klydo ir tas žmogus tikrai vertas viso to mano pykčio slypinčio viduje nukreipto prieš jį. Bet ar tikrai? Ar tikrai tu žinai kodėl jis su tavimi yra nemalonus? Ar tu tikrai žinai, kodėl jis taip su tavimi pasielgė? Ar tu jį išklausei ir su juo pasikalbėjai? Ar tik padarei išankstines išvadas pagal turimus faktus? Nėra tikrai absoliučiai blogų žmonių mūsų pasaulyje, jų tiesiog nėra. Faktas tas, kad dauguma tų blogais vadinamų žmonių tėra sutrikusios ir išsigandusios asmenybės, kurios dėl savo sutrikimo pasirinko lengviausią variantą, tai yra apsistatyti šarvais ir gintis nuo visų, nes tokiu būdu yra mažiausia tikimybė jog kažkas sužeis. O juk visi esame broliai ir seserys, ir netgi daugiau. Visi kartu mes esame vieno ir to paties Dievo bei mūsų kūrėjo dalis ir kai galiausiai visi suaugs, liausis vaidinti įsižeidusius, išmoks supratingumo, bei pradės gerbti vieni kitus, tuomet įvyks stebuklas. Visi tapsime viena, nebeliks tarps mūsų ribų. Visi išmoksime siekti vieno tikslo, tai yra būti pusiausvyroje tarpusavyje šioje planetoje. Pusiausvyroje tarp žmonių, su gyvūnija bei gamta. Kai pasieksime tokį pusiausvyros lygį, tuomet mes parodysime, jog tikrai esame išsivystę ir tuomet bus galima kalbėti apie pusiausvyrą kartu su visata, ko mes ir siekiame. Tad linkiu visiems pradėti mokytis dalintis, nes tik padėdamas ir gerbdamas silpnesnį tu pasakysi Visatai, jog esu pasiruošęs būti gerbiamas ir sulaukti pagalbos iš už mane stipresnių žmonių, bei būtybių.

Metatronas apie maistą

Šiandien noriu jums papasakoti apie maistą. Manau tai gali pasirodyti naudingos žinios. Man jos labai padėjo norint suprasti „Kodėl iš tikrųjų viena valgyti yra rekomenduoja, o kita ne“. Pirma apie mane. Visą gyvenimą buvau tvirtas mėsėdis. Labai mėgau ir vis dar mėgstu pagalvoti apie mėsytę keptą lauke ant grotelių. O jei dar paimi kokį buteliuką alaus prie jos tai tiesiog rojus. Manęs niekada nedomino tokia informacija kaip kad mėsa kenkia, tas maistas yra bevertis ir pan., o nuo tų filmų apie skerdyklas ir panašiai tai man tik sukildavo apetitas. Šią poziciją sustiprinau dar labiau kai sužinojau kad yra tikrai energetiškai stiprių žmonių kurie valgo mėsą ir rūko cigaretes, o ir išgerti jiems nieko nereiškia, nes jie tiesiog moka po to save energetiškai išsivalyti ir viskas. Tad sakau kam man vargintis, mėgausiuosi viskuo kas man patinka ir nesuksiu sau galvos. Deja viskas pradėjo keistis kai man buvo paaiškinta kaip viskas yra iš tikrųjų pagal Matricos dėsnius. Pasirodo, kad mūsų pasirenkamas maistas yra tiesiogiai susijęs su mūsų evoliucija ir pasirinkdami tinkamą maistą mes labai stipriai galime įtakoti savo paties evoliucinį procesą. Tai ką mes vadiname maistu pagal Matricą yra suskirstyta į keturias grupes. Pirma grupė: dirbtinis maistas gaminamas chemijos pramonės, viskas kas prasideda su raide E. Manau ne paslaptis kad ši grupė yra visiškai bevertė tiek mūsų kūnui, tiek sielai, tad nesiplėsiu. Antra grupė: žinduolių klasės gyvūnija. Kaip kad laukiniai gyvūnai, naminiai gyvūnai, mėsai auginami gyvūnai ir jūros žinduoliai. Šiai grupei yra priskiriami visi gyvūnai kurie gimdo kaip žmonės, žindo kaip žmonės ir kraujuoja kaip žmonės. Principe jų organizmas veikia kaip žmonių, skiriasi tik sąmoningumo lygmuo. Trečia grupė: ne žinduolių klasės gyvūnija. Šiai grupei priklauso visi gyvūnai kurie neįeina į antrą grupę. Neketinu čia vardyti visų šios grupės atstovų nes ji gan plati, bet paminėsiu kelias kad susidaryti bendrinį vaizdą: paukščiai, driežai, žuvis, moliuskai, vabalai ir pan. Ketvirta grupė yra augalija. Šiai grupei priklauso viskas kas auga žemėje, ant medžių, krūmų ir visais kitais įmanomais būdais bei yra tinkama valgyti ar vartoti mums žmonėms. Ši grupė yra tikrai labai gausi. Tik pamėginkit įsivaizduoti visus tuos pasaulyje augančius vaisius, daržoves, augalus, riešutus ir visa kitą. Tai yra tikrai labai gausi karalystė. Dabar apie toms grupėms priskiriamo maisto valgymą. Valgyti galime mes viską, ką mes galime suvirškinti. Nesvarbu ar tai augalai, gyvūnai, chemija ar žmonės. Mes valgyti galime viską. Skirtumas yra tik vienas, tai yra tai ką mes pasakome Visatai ir kaip tai supranta Matrica kai mes valgome viena ar kita. Čia stengiuosi būti tiesmukas ir aiškus, ir prašau mane suprasti tiesiogiai.

Valgydami Pirmos grupės maistą - dirbtinius chemijos produktus mes Visatai pasakome: Aš visiškai negerbiu nei savęs nei Kūrimo tad prašau pasirūpinti jog mano gyvenimas šioje inkarnacijoje neužsitęstų. Matrica tai supranta taip: prašau duoti man ligų ir sveikatos sutrikimų kad aš galėčiau suprasti savo klaidas arba pasitraukti iš šio gyvenimo per ligą. Vartodami viską kas yra susiję su chemija mes save žudome visomis prasmėmis tiek kūniškai, tiek dvasiškai, tad iš energetinės pusės vartodami chemiją mes tampame atviri tamsiai energijai ir ją laisvu noru įsileidžiame į savo kūną. Ir aš kalbu ne vien tik apie chemijos produktų valgymą. Visa chemija naudojama bet kur : muile, šampūne indų ploviklyje - viskas mus žudo. Rekomenduočiau kuo greičiau paskaityti sudėtį visų produktų kuriuos vartojate ir pasistengti rinktis tik kuo natūralesnius, arčiau gamtos esančius produktus.

Valgydami Antros grupės maistą - mėsą mes pasakome Visatai: tam kad aš išgyvenčiau man reikia atimti gyvybę iš kitos gyvos sąmoningos būtybės. Matrica tai supranta taip: aš irgi noriu kažkada tapti kieno nors pietumis ir auka, prašau man tai suorganizuoti. Vibracine prasme mėsa mūsų vibracijas stipriai sužemina, nes mes perimame to gyvūno energiją, bet ji būna bloga, nes gyvūnas miršta per kančias ir tu perimi visą tą jo skausmą ir kitas negatyvias energijas tad energetiškai mes nors ir įsikrauname suvalgydami kitą, bet mes įsikrauname negatyvia tamsia enegija. Kita vertus jei gyvūnas pats sąmoningai nuspręstų pasiaukoti žmogui, tokia mėsa tavo vibracijas netgi pakeltų. Kadangi gyvūnas pats pasirinko pasiaukoti dėl kito ir mirė ne prievartine mirtimi tokiu būdu pasakydamas visatai jog jis yra pasirengęs evoliucionuoti į aukštesnės formos gyvybę t.y. žmogų.

Valgydami Trečios grupės maistą - ne žinduolius mes Visatai pasakome: aš valgau maistą kuris yra neutralioje zonoje ir man tai nieko nei prideda, nei atima. Matrica tai supranta taip: aš negerbiu žemos sąmonės gyvūnijos šioje planetoje, todėl prašau kad ir manęs kažkas kažkada negerbtų bet tik tiek. Ši sritis yra gan pusiausvyroje. Iš visko ką mes galime valgyti kas susiję su gyvūnija, tai yra geriausias pasirinkimas. Kai kurios šios formos būtybės nėra pakankamai sąmoningos, kad suvoktų, jog tampa kažkieno maistu, tad mirdamos nesukelia neigiamų vibracijų kaip kad kokios sraigės. O kitos gyvybės formos kaip žuvis dažnai pati laisvai renkasi pasiaukoti dėl kito. Tokia jau yra sukurta išimtis, nes mūsų draugams delfinams reikia  kažkuo maitintis. Tad ši sritis yra per vidurį ir vartodami šios srities maistą mes įsikrauname save tokia  neutralia energija, kuri yra tik šiek tiek negatyvi ypač jai kalbame apie paukštieną, kas nėra pats energetiškai geriausias pasirinkimas mūsų kūnui, bet yra tikrai daug blogesnių alternatyvų kas įeina į antrą grupę.

Valgydami ketvirtos grupės maistą - augalus mes Vistai pasakome: aš gerbiu kūrimą ir pačios žemiausios formos valgymui tinkamą gyvybę. Ir aš suvokiu, jog ši gyvybės forma negali sukurti jokios kitos vertės šiame pasaulyje, tik pasiaukoti aukštesnės sąmonės gyvybei. Todėl valgydamas ją aš  padedu jai evoliucionuoti į aukštesnės formos gyvybę ir vykdau pirminį kūrimo planą. Augalai kaip ir mineralai yra žemiausioje evoliucijos pakopoje ir jie visiškai neturi jokios galimybės nieko daugiau gero sukurti, kaip tik kad pasiaukoti dėl kitų, ką jie ir daro. Žinoma, daugelis dabartinės augalijos yra sumaišoma su chemija. Visokie purškimai, genetiniai modifikavimai ir pan. yra tikrai nieko gero. Bet chemiją dalinai galima nuplauti su trupučiu vandens ir sodos, o vietoje modifikuotų produktų visada galime pasirinkti nemodifikuotus. Dar paminėtinas dalykas yra tas, kad augalijos karalystė yra pakankamai paini, ir ne visada viskas iš gamtos yra mums tinkama. Pvz. yra daug mūsų organizmui nuodingų augalų kaip musmėrės ar pan, taipogi yra daug ir nenaudingų kaip kad kvietiniai miltai ar cukrus, tad šitoje vietoje reikia išlikti sąmoningam ir atsirinkti kas tau yra tinkama.

Trumpai apibendrinant prisiminkit taip:

Vartodami pirmos grupės maistą chemiją mes save žudome, pas mus atsiveria didžiulės auros skylės pro kurias gali įsmukti bet kokios negatyvios būtybės.

Vartodami antros grupės maistą žinduolius, mes energijai trukdome padėti mums evoliucionuoti ir prisikraudami negatyvių energijų mes netgi degraduojame ir tampame labiau prieinami negatyvioms būtybėms.

Vartodami trečios grupės maistą ne žinduolių gyvūnus mes išlaikome save esamoje energetinėje plotmėje, bet ir nepadedame sau tobulėti irgi.  

Vartodami ketvirtos grupės maistą mums tinkamą augaliją, mes sau padedame evoliucionuoti.

Tad kai kitą kartą ruošitės kažką valgyti, pirma žvilgtelėkite į šį sąrašiuką ir tuomet priimkite sąmoningą sprendimą, kokį kelią jūs sau renkatės žinodami, kaip elgsiesi - toks ir patapsi. Štai taip viskas yra paprasta.