4 Kryptys bei teisingas pasirinkimas

Kaip jau nekartą esu minėjas mes esame laisvi pasirinkti viską savo gyvenime. Bet ar tikrai mes esame tokie jau laisvi? Ar tikrai mes galime visiškai nuspręsti ką mes norime patirti? Iš dalies atrodo kad tikrai. Juk tu kasdieną nusprendi: šiandien tu valgysi, eisi į darbą, parduotuvę ir pan. Ir atrodytų, kad mes galime laisvai pasirinkti šiuos dalykus. Bet vis tik neretai jaučiamės įkliuvę į tokią situaciją, kai neturime visiškai jokio pasirinkimo. Kas tai per dalykai? Ogi tie patys dalykai. Mums reikia valgyti, nes jaučiamės alkani. Mums reikia eiti į darbą, kad turėtume už ką nueiti į parduotuvę. Mes jaučiame, kad privalome tai daryti. Taip pat mes negalime pasirinkti kada mums atsitiks kokia nelaimė ar pan. Net ir patys didžiausi mūsų planetos žmonės patyrė baisių dalykų. Juk Jėzų nukryžiavo, Bhudą nunuodijo, Ghandį nušovė. Tad mūsų gyvenimas nors ir laisvas, bet neretai jaučiamės kaip narvelyje. Mes galime jame laisvai judėti, bet tai tik tas pats narvelis. Gal šis straipsnis iš pirmo žvilgsnio prasidėjo ir kiek neigiama mintimi, bet greitai suprasite kodėl to reikėjo. Pirma, noriu papasakoti apie požiūrį. Požiūris yra labai svarbus dalykas. Apie ką turbūt nekiekvienas susimąsto. Tarkim Jėzų nukryžiavo. Atrodo labai neteisingas ir baisus dalykas. Bet kai matai pilną paveikslėlį supranti, kad to reikėjo. Tam jis čia ir atėjo, kad parodytų mums jog net ir už tokius dalykus galima atleisti. Tad jo misija buvo sėkminga, nors ir žvengiant iš paprastos perspektyvos taip neatrodytų. Kartais mes galvojame, kodėl nutiko tas baisus dalykas mūsų gyvenime? Bet neretai tokios istorijos baigiasi labai įdomiai, nes žmogus pradeda tuomet domėtis kas ir kodėl. Vieni žmonės nėra labai giliai įmigę šioje 3D iliuzijoje, tad jiems yra lengva pradėti iš jos busti. Kitiems deja reikia rimto sukrėtimo, kad jie pradėtų susiprasti. Kartais tai tiesiog karma, kartais ta patirtis tau reikalinga, kad kažką suvoktum. Niekas niekad nežino iki galo, tad mano patarimas vienas, kad ir kas benutiktų - padėkoji ir judi pirmyn. Skamba nelengvai, aš suprantu, bet reikia žinoti vieną dalyką, kad visada yra aukštesnis planas. Išmokai pamoką - gyvenimas tęsiasi, neišmokai - pamoka kartojasi. Kaip žinoti ar tikrai išmokai pamoką? Sunku pasakyti, bet kad ir kas benutiktų tavo gyvenime jei priimsi tai kaip dovaną ir su meile, tada tikrai bent 50 proc. pamokos išmokai. Tad nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Pvz. kartą norėjau pažiūrėti filmą, buvo savaitgalis ir jokių planų neprisiminiau, tad puikus metas pažiūrėti filmą. Bet staiga sustreikavo kompiuteris ir negaliu žiūrėti. Tuomet nuėjau veikti kažką kitą ir beveikdamas prisiminiau, kad buvau susiplanavęs tą savaitgalį rašyti straipsnį ir tik dabar tai prisiminiau. Ir tikrai žinau, kad jei būčiau pasinėręs į filmą būčiau tikrai apie tai neprisiminęs. Tad visada žinokit, jog yra aukštesnis planas, nors jums gali atrodyti ir kitaip. Beje, kai straipsnį baigiau, kompiuteris pradėjo vėl puikiai funkcionuoti, savaime. Bet kaip tuomet mums priimti sprendimus savo gyvenime? Iš kur žinoti jog tai nutiko, nes ir turėjo tai nutikti, o kažkas tebuvo neteisingo pasirinkimo padarinys? Juk lengva yra priimti sprendimus, kai matai aukštesnį planą, kai esi Jėzus ar Bhuda. Kai žinai Didįjį planą, tai tavo sprendimai bus visada patys teisingiausi, nors kitiems taip ir neatrodys. Bet ar pastebėjote vieną dalyką jų istorijose. Abu jie priėmė savo likimus pasikliaudami savo širdimi, nes jie žinojo kad tai yra teisingas sprendimas, nors ir nelogiškas iš šono žvelgiant. Protas tegali remtis logiką, kurią jis žino, širdžiai logikos nereikia - ji tiesiog žino. Vienas dalykas apie pasirinkimus yra tas, jog mes visada galime rinktis 4 kryptimis. Taip keturiomis o ne dvejomis jei turint omenyje dualumą. Pirma mes visada galime rinktis tamsiąją pusę t.y. eiti žemyn. Mes visada galime priimti savo sprendimus remdamiesi baime bei ego. Toks kelias duoda daug pamokų ir stipriai užgrūdina valią. Antra mes galime rinktis šviesos pusę t.y. eiti aukštyn. Mes visada galime priimti sprendimus remdamiesi besąlygine meile bei atsidavimu. Tai labai stiprina širdį ir išlaisviną sielą. Trečia mes galime mėginti eiti ir šviesos ir tamsos keliu t.y. eiti į kairę. Dauguma taip daro ir aš taip bandžiau ir tai reikalauja tikrai daug pasišventimo, tas nuolatinis laviravimas tarp tamsos ir šviesos tikrai gali daug ko išmokyti. Arba palikti tave taip nieko ir neišmokusiu. Ir ketvirta mes galime eiti į dešinę t.y. jokiu iš paminėtųjų kelių. Tai yra tikrai įdomus kelias. Jis skirtas tikrai ne kiekvienam. Eidamas šiuo keliu tu atsiriboji nuo visko. Dauguma išvažiuoja į vienuolynus, ar išeina gyventi į miškus. Tad kur ta pasirinkimo laisvė? Ir koks yra tas teisingas pasirinkimas? Pasirinkimo laisvė ir yra tame, jog mes visada galime rinktis kaip mes sureaguosime į mums duodamą situaciją ir kokį kelią pasirinksime. Nes nuo to priklausys ir koks tolimesnis likimas mūsų laukia, ar mums jau užtenka šios pamokos ir jau galime eiti prie kitos, o gal jau išviso baigėme mokyklą ir laikas stoti į universitetą. Ar mus dar paliks antriems metams toje pačioje klasėje. Mes priimame sprendimus ir tik mūsų priimtų sprendimų pasėkoje mums yra suplanuojamas tolimesnis mūsų likimas. Tad priimdamas sprendimus, klausydamas savo širdies tu sulauksi ir rezultatų paremtų širdimi, o klausydamas ego - sulauksi rezultatų paremtų ego. Likimas tikrai egzistuoja, bet jis nuolat keičiasi dėl mūsų priimamų sprendimų. Taip mes mokomės. Ir nereikia jo kaltinti, kad jis mums atneša vien blogas patirtis, gal verčiau pažvelgti į sprendimus kokius mes priimame. Manau nevertėtų tikėtis, kad rytojus viską pamiršęs bus atlaidus, nors aš šiandien ir negražiai elgiausi. Žinoma, atleidimas egzistuoja, bet jis pašalina tik perteklinį negatyvą ir neleidžia įsikišti blogiečiams, bet Matricos veidrodžio efekto tikrai nepašalina. Tad jei pasėjai piktžoles, tai piktžoles tik ir ravėsi, bet jei pasėjai gėles arba daržoves tokį rezultatą ir tikėkis sulaukti. Gyvenimas tikrai tėra veidrodis, bet mes senai savo veidrodžių nevalę. Jie yra apdulkėję ir murzini, tad neverta ir gero vaizdo per juos tikėtis. Purvinam veidrodžiui gali šypsotis kiek nori, bet vis tiek tematysi purviną atvaizdą. Tad nepamirškite valyti savo veidrodžius. Metodai jūsų, mano pareiga jums tai tik priminti. Ir pamatysite kai veidrodis bus švarus tada jums besišypsant ir atvaizdas jame iškarto pradės atgal šypsotis. Deja, bet jei susirauksite jis irgi greitai susirauks. Tad pasirinkimas kaip visada jūsų. Galite kaltinti veidrodį, kad jis blogai rodo arba imtis iniciatyvos ir jį gerai nuvalę pradėti jam šypsotis.

4 Šviesos lygmenys ir Maikalo kalavijas

Pradėkime nuo to paaiškinimo kas yra žmonių šviesos lygmenis. Pirmas lygis yra Šviesos Darbuotojai: tie kurie skleidžia visur šviesą, jokios kovos jiems nerūpi, jie yra tiesiog kaip saulės spinduliai apšviečiantys šešėlius ir padedantys augti viskam, kam reikia šviesos. Antras lygis yra Šviesos Kariai: tai yra tie žmonės, kurie turi leidimą naudotis šviesos kalavijais, valyti iš visur tamsą  yra pagrindinė jų užduotis. Tuomet seka trečias lygmuo ir tai yra Šviesos Valdovo lygmuo. Tokiam asmeniui šviesa tiesiog paklūsta. Jam teriekia pasakyti: tebūnie šviesa! Ir visa aplinka nušvinta bei ten jokios tamsos nebelieka. Juk tamsa nėra nieko daugiau, kaip tik šviesos nebuvimas. Įjunk šviesą ir tamsa išnyks. Ir ketvirtas lygmuo yra Šviesos Esybė. Tai yra toks lygmuo, kai tau jau nebereikia atskirti savęs nuo šviesos ir jai vadovauti, nes tu ir esi šviesa. Visur kur tu eini šviesa užpildo aplinką ir tamsa išsisklaido.

Prie Šviesos lygmenų termino priėjau kaip visada - per savo praktiką. Taip jau yra, kad kai išbandai pats savo kailiu - ne be lieka neaiškumų, kaip  tarkim perskaičius knygą. Bet žinoma, yra labai gerai prieš ką nors išmėginant  turėti apie tai bendrinių žinių. Todėl savo straipsniuose aš stengiuosi dalintis savo kuklia patirtimi bei suvokimais iš savo kasdienės patirties. Istorija apie 4 Šviesos lygmenis pati savaime papasakos apie tai, kas yra Šviesos lygmenys.

Savo gyvenime esu patyręs persikraustymų, kai reikia pakeisti gyvenamą šalį ir vėliau kraustytis į skirtingus miestus. Esant tokiai patirčiai pastebėjau vieną svarbų dalyką. Labai sunku išlikti energetiškai švariam vis keliaujant iš vienos vietos į kitą. Visur, visuose namuose, visada pilna visokių man nepažystamų bei su manimi nerezonuojančių energijų, bei būtybių. Pradžioje buvęs tik kuklus šviesos darbuotojas greitai supratau, kad vien būdamas pasyviai geras, daug įtakos pasauliui nepadarysiu, greičiau tos būtybės tą įtaką padarys tau. Tad ką aš vėliau išmokau – naudoti Arkangelo Maiklo šviesos kalaviją. Su juo aš galėjau išsivalyti savo vidų, naujus namus, bei savo astralinę erdvę. Tokių būdu tapau Šviesos kariu. Kaip tai prasideda? Labai paprastai, vakarais aš užsimerkiu meditacijai ir mane aplanko toje vietoje gyvenančios astralinės būtybės. Gal taip yra ir ne kiekvienam, bet tokia jau mano kasdienybė. Tad man tenka su jomis bendrauti. Visa laimė, kad iki šiol neteko susidurti su tankiomis būtybėmis, kurios yra įstrigusios mūsų dimensijoje ir vaidenasi kaip kokios šmėklos. Bet ką aš darau, tai aš išvalau savo kūną ir mane supančią aplinką. Bei labai svarbu ir astralinę erdvę esančią virš manęs, bei po manimi, kur pasirodo ir būna didžioji dauguma astralinių būtybių. Tikslių nuorodų kaip rasti šias erdves duoti negaliu. Bet galiu pasakyti tiek kad tikrai užtenka intencijos ir susikoncentravimo į erdvę virš tavęs ir po tavimi kad galėtum pajusti kas ten randasi. Jei pajuntate bet ką kas nėra šviesa, mano rekomendacija iš karto nesileidus į kalbas perskrosti tai kalaviju. Jei Būtybė iš šviesos kardas jos nepalies, jei ji ne iš šviesos tuomet ji transformuosis į Šviesą. Svarbu, nesileiskit su jomis į jokias kalbas. Jos labai gudriuos ir gali greitai apsukti jums galvą. O to joms reikia kad išgyventų. Nes kai su jomis prasidedate jos gali siurbti iš jūsų energiją. Viskas būna gerai jei tos būtybės yra iš šviesos. Tuomet jos yra draugiškos ir tau padeda, bet tokių yra mažuma.  Su tamsos būtybės  yra kiek kitaip. Jos duoda daug iššūkių bei pamokų. Kaip aš atlieku valymą? Paprasčiausiai savo mintyse sutikęs negatyvių būtybių joms užmoju savo Šviesos kardu ir taip jas transformuoju į Šviesą. Žinoma, viskas vyksta mano vaizduotėje ir galbūt kažkam gali pasirodyti, kad tai vaizduotėje tik ir telieka. Bet po tokių apvalymų namuose jautiesi geriau, daug geriau išsimiegi, valgai, geresni namiškių santykiai ir pan. Tad mano protui tokių įrodymų pakanka. Tokiu būdu galima išsivalyti savo astralinę erdvę, kurioje esant neigiamai tavo nuotaikai renkasi negatyvios būtybės. Ir neapsigaukit, jog apsivalyti pakanka vieną kartą. Deja, tu gali išsivalyti šiandien, bet jei ryt jausies blogai tuomet erdvė tampa atvira negatyvam. Tad reikia tai daryti kasdien. Man tam tinkamiausias laikas yra vakaras. Aš atsisėdu sau ramiai ir pajutęs negatyvias mintis ar kažką panašaus užlieju viską šviesos kalaviju (mostelėju su kalaviju per tamsą ir jos būtybes). Su aplinka yra kiek paprasčiau. Ten yra tankesnė erdvė ir pokyčiai taip greitai nevyksta. Tad kartą išvalius kuriam laikui gali būti ramu, bet reikia turėti omeny, kad esant palankioms sąlygoms, tai yra esant neigiamoms emocijoms ir vėl atidaromos durys tamsos būtybėms.

Taigi išmokęs apsivalyti maniau, kad tai jau viskas - kalno viršūnė. Deja, pasirodo tai tebuvo kelio pradžia, nes kai pamėginau valyti kitų žmonių astralines erdves supratau, jog mano kardas ten neveikia. Tad man buvo suteiktas 2 Lygio Šviesos kalavijas, kad galėčiau jo pagalba valyti kitų žmonių astralines erdves. Kardo suteikimas vyksta tiesiog savaime, jei yra intencija, atsiranda ir priemonė. Nereikia nei prašyti nei kažką specialaus daryti. Tiesiog jei tu esi tam tikrai pasiruošęs, kardas tau bus suteiktas. Kardų išvaizda tėra grynai fantazijos reikalas, esmė yra suvokimas, ką tas kardas gali. Taigi, įvaldęs antro lygio kardą galvojau, va dabar tai jau tikrai aš stiprus, kol nesupratau jog antro lygio kardas veikia tik savo aplinkoje ir su tau artimais žmonėmis. Tad kai nusprendžiau pamėginti dirbti su svetimomis aplinkomis tam man reikėjo galingesnio ginklo. Tuomet man jau buvo suteiktas trečio lygio kardas, kuris jau yra pats galingiausias. Su trečio lygio kardu tu gali išvalyti viską šioje visatoje. Ar bent jau aš tiek suprantu iš Arkangelo Maiklo mokymų. Dabar apie dar du lygius. Įvaldžius antrame lygyje tris Arkangelo Maiklo Šviesos kalavijo lygmenis tu eini į Trečia Šviesos lygmenį, iš Šviesos kario į Šviesos valdovą. Būti šviesos valdovu yra tikras iššūkis, nes viskas čia yra paremta tikėjimu. Nes tu neatlieki jokio veiksmo savo protu. Tau nebereikia įsivaizduoti bei matyti kaip vyksta kova. Tu tiesiog įsakai šviesai ir ji įsižiebia. Tai yra didelė galia, bet jai reikia ir didelės valios. Nes žymiai paprasčiau yra tiesiog užmoti kardu. Na o ketvirtasis lygmuo tėra buvimas Šviesoje. Tu esi Šviesa ir tau ne be reikia nieko daugiau dėl to daryti. Tai yra tas lygmuo, kurio mes visi siekiame. Tapti tikromis Šviesos būtybėmis. Tuomet mums nebeliks jokių problemų, nes mūsų kūnas bus gryna Šviesa. O Šviesoje viskas yra tobula, ten nėra nukrypimų. Bet kokie iškraipymai atsiranda tik tuomet, kai kažkur yra bent krislelis tamsos. Pabaigai dar vienas paminėtinas faktas yra tas, kad taip kaip aš matau šį šviesos lygmenų išsidėstymą tai tėra mano požiūris iš mano 3D pasaulio žvelgiant į astralinę dimensiją. Tad žvelgiant iš kitos perspektyvos, viskas gali atrodyti visai kitaip. Tad neatmeskite šios informacijos jie ji jums skamba nepriimtinai, bet ir netikėkite manimi tiesiog aklai, atlikite savo asmeninį tyrimą ir galbūt atrasite kažką, apie ką aš dar neesu pasakojas. Tai tokia informacija šiuo kartu norėjau su jumis pasidalinti ir kaip visada tikiuosi jog gal būt ji bus kam nors naudinga.