Šiandien noriu
jums kai ką priminti. Mes gyvename dvilypiame pasaulyje. Dvilypiame pasaulyje
egzistuoja šviesa ir tamsa. Dabar mes esame tokiame laikotarpyje, kai šviesa
pradeda laimėti prieš tamsą. Šviesai vis daugiau apšviečiant tamsą, šešėliai
pamažu tirpsta. Tai mes galime matyti visose srityse. Daugeliui negatyvių
asmenybių tampa vis sunkiau gyventi po šviesa. Todėl kartais jos imasi labai
kraštutinių priemonių, nes dabartinės vibracijos joms pradeda darytis nepakenčiamos.
Todėl turite suprasti jog kylant Žemės vibracijoms, tie kurie nenorės rinktis
šviesos jiems gyventi darysis vis sunkiau ir sunkiau. Kaip pasireiškia Žemės
vibracijų kilimas kiekviename iš mūsų? Yra du variantai. Pirma jei esi
pasirengęs priimti šviesą, tuomet pradedi jausti lengvumą, bei gerumą savo
kūne. Antra jei nesijauti pasiruošęs priimti šviesos tuomet yra sunkiau. Kodėl?
Todėl kad jei jumyse yra užspaustų emocijų, prisiminimų, skausmų, žaizdų, jos
visos pradeda kilti į paviršių kylant vibracijoms jumyse. Todėl jei turėjote
kažką užslėgę savo viduje nenustebkite, jei pajusite jog tas kyla į paviršių ir
jums pradeda darytis ne be malonu. Kaip tokiu atveju elgtis? Tiesiog paleiskite
tą prisiminimą. Padėkokite už tau suteiktą pamoką, nesvarbu kad ir kokia skaudi
ji bebuvo. Nesvarbu kas ir kaip skaudžiai jus kažkada įskaudino. Padėkokite tai
situacijai ar tam asmeniui už jums suteiktą pamoką ir paleiskite tai.
Patikėkite manimi šiuo atveju. Tikrai kito kelio nėra. Jei norite kilti savo
vibracijose turėsite atsisakyti viso savo skausmo bagažo esančio jumyse.
Įsivaizduokite šią situaciją kaip kad dabar būtumėte po vandeniu panirę
trumpam. Ir jums benardant jūs prisirinkote visokių akmenų. Dabar jūs sakote:
na ką gi laikas iškilti į paviršių. Bet kas gi tai? Tie akmenys pasirodo sveria,
ir dėl jų antsvorio jūs nebegalite iškilti. Čia yra tas pats, turite suprasti
jog jei norite kilti savo vibracijose, jums teks paleisti visus tuos
prisirinktus akmenis. Net jeigu jūs juos ir esate pamiršę, nes jau seniai juos
kažkur nukišote giliai į kokią tai kišenę. Teks jų visų atsisakyti. Tad
pažvelkite į savo kišenes ir radę ten akmenų, tiksliau kažkokių skaudulių
suvokite juos dar kartą, padėkokite jiems, ir paleiskite juos. Nesvarbu kaip
tai jums atrodys sunku ar neteisinga. Nesvarbu kad jūs jaučiatės teisūs ir tas
žmogus jūsų nuomone su jumis pasielgė neteisingai. Turite tai paleisti. Nes
turite tai suvokti, jog jei norite kilti į pozityvias vibracijas, jums teks
paleisti viską savyje kas yra negatyvu. Deja bet kito kelio nėra.
Dabar jei jums
kyla klausimas, kodėl aš privalau apsivalyti? Kodėl tokia neteisybė šiame
pasaulyje, kažkas man pakenkė, o aš turiu jam atleisti? Atsakau, atsakymas yra
paprastas. Visa tai yra vardan atsakomybės jausmo. Nesvarbu tikit karma ar ne. Bet
turit suprasti vieną paprastą dalyką. Visi jūsų veiksmai, absoliučiai visi,
nesvarbu ar tai fiziniai veiksmai ar mentaliniai minčių formoje ar emociniai
emocijų formoje, visi veiksmai turi pasekmes. Nesvarbu ar tu kažkam kenki ar
padedi. Ir darai tai sąmoningai ar nesąmoningai. Visa tai turi pasekmes. Giliai
ieškoti nereikia. Prieik prie žmogaus draugiškai nusiteikęs ir jis tau tuo
pačiu atsakys. Prieik susiraukęs ir jo reakcija neprognozuojama. Čia paprastas
pavyzdys kurį visi supranta. Jei tu kažką nuskriaudei, tai ir jis kažkada tau
gali atkeršyti. Jei tu kažkam padėjai, tai ir jis tau kažkada padės. Paaiškinimų
čia nereikia. Užtat ko kartais žmonės nesupranta yra tai, jog netgi jei tu
kažkam padėjai ar pakenkei anonimiškai. Ir niekas apie tai nesužinojo tik tu
pats. Tuomet žmonės yra kartais linkę manyti jog tuomet atpildo jie nesulauks. Bet
deja yra sistema kuri viską skaičiuoja. Ir visi, absoliučiai visi mūsų veiksmai
savo ar kitų atžvilgiu turi pasekmes. Ir čia ir yra visa apsivalymo esmė t.y.
sugebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nes manau nevienas yra
pagalvojęs kodėl aš turiu kentėti kažkokius nemalonius apsivalymo procesus. Aš
noriu tiesiai į aukštas vibracijas ir jokiu čia man apsivalymų nereikia. Deja bet
taip šitas reikalas nevyksta. Nes tokiu būdu tu pasakai aš neketinu prisiimti
atsakomybės už savo veiksmus. Ir deja bet aukštose vibracijose taip netinka.
Ten visi suvokia jog mintys, jausmai ir veiksmai materializuojasi. Ir aukštose
vibracijose tai vyksta akimirksniu. Todėl kiekviena aukštose vibracijose
gyvenanti būtybė visada savo veiksmus, mintis, bei jausmus laiko tik
pozityvius. Žemiausia kiek jie gali nusileisti yra tik iki neutralumo. Užtat
mes esame dviprasmiškos asmenybės. Todėl kol neišmoksime mastyti, jausti bei
elgtis tik pozityviai mums aukštų vibracijų vartai bus užverti. Reikia
suprasti, niekas neketina mūsų problemų išspręsti už mus. Teks patiems
išsisrėbti savo košę, tokiu būdu pasakydami. Mes esame pakankamai subrendę ir
mes pilnai prisiimame atsakomybę už savo veiksmus. Todėl mes turime išsivalyti
tai ką prisidirbome patys. Tai yra labai svarbu tiek mums, tiek jiems. Nei
vienas nėra išimtis. Aš ir pats dabar praėjau pro sudėtingą apsivalymo procesą.
Tai mane stipriai paveikė. Bet aš gyvas. Ir jaučiuosi stipresnis, bei
lengvesnis negu bet kada. Pats apsivalymas kaip procesas gali pasireikšti
įvairiai. Tai gali būti liga, ar tiesiog prasta savijauta. Tai gali būti įvairūs
skausmai arba gyvenimiškos situacijos. Todėl šioje vietoje reikia išlikti
sąmoningam. Ir kad ir kas benutiktų, kad ir kaip besijaustum turi būti už tai
dėkingas. Taip dėkingas ir ligoms ir priešams. Nes reikia suprasti jog jei
gavai tokį išbandymą reiškia esi jo vertas. Nesvarbu kokiais būdais tu jo
nusipelnei, mintimis, jausmais ar veiksmais, bet tu esi to vertas. Užtat turi
padėkoti jog tau yra leidžiama ištaisyti savo klaidas ir pradėti viską iš
naujo. O jeigu tai tavyje pagimdo tik dar daugiau negatyvo. Na tuomet tu tik
pasakai aš dar neesu pasiruošęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.
Dabar jūs žinote
tiesą. Ir tiesa jus turėtų išlaisvinti. Bet ar tikrai? Ar tikrai dabar
žinodami, jog esate atsakingi už savo veiksmus, jaučiatės laisvesni. Manau dalis
tikrai taip jaučiasi. Bet dalis, manau galvoja sau. Geriau jau būčiau neskaitęs
šio straipsnio ir gyvenęs sau toliau ramiai savo gyvenimą. Bet taip jau yra. Visi
ieškome tos tiesos. Bet kartais ją suradę, ir supratę kokia ji, tiesiog
nenorime jos pripažinti. Ir viskas tame yra gerai. Juk mes ir gyvename užtai
dvilypiame pasaulyje. Čia yra pusę šviesos: sąmonės, atsakomybė, dalinimasis. Ir
pusę tamsos: užmarštis, neatsakingumas, godumas. Ir užtai mes galime tikrai
laisvai rinktis, ar atsakyti už savo veiksmus, ar ir toliau apsimetinėti jog
pasaulis yra neteisingas. Žinoma dabar viskas keičiasi ir vis daugiau šviesos
ateina į mūsų planetą. Ta šviesa apšviečia vis daugiau ir daugiau žmonių
sąmonių ir vis daugiau žmonių pradeda suvokti ką jie veikia šioje planetoje ir
aplamai kas tas gyvenimas. Taigi nesakykite jog jūs neturite teisės rinktis
gyvenime. Nes jūs ją turit. Jūs galit arba prisiimti atsakomybę už savo
veiksmus arba ne. Spręsti jums, nes tik jūs ir tik jūs vieni galite nuspręsti
savo likimą, nulemdami jį savo veiksmais, mintimis bei jausmais. Donatas 2013 06 01
